Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, be to, sako, kad bus peržiūrimi buvusios valdžios užmojai dėl valstybinės žemės pardavimo.

„Pirmiausia reikia išsianalizuoti situaciją, ką šiuo metu ir darysime – Valstybės duomenų agentūros užprašyta informacijos. Pasižiūrėsime, kiek plačiai paplitęs tas ar apėjimas, ar piktnaudžiavimas. Jeigu yra įstatymas, jis turi veikti. Tada žiūrėsime, kokių žingsnių imtis, kad tas įstatymas seniai galiojantis įgytų savo galią“, – antradienį po susitikimo su Žemės ūkio rūmų atstovais BNS teigė viceministras.  

„Neprašysime apie žmones (ir įmones – BNS) duomenų, prašysime bendrai situacijos – kiek tokių atvejų yra. Kad sisteminį sprendimą surastume. Nerankiosime po vieną. Kai žinosime informaciją, žengsime kitą žingsnį. Jis greičiausiai priklausys ne nuo vienos Aplinkos ministerijos“, – pridūrė R. Krugelis.  

Pasak jo, bus ieškoma būdų, kaip nebeleisti dideliems žemės turėtojams jos įsigyti dar daugiau, juolab kad valstybės vadovai kalba apie galimą valstybinės žemės pardavimą taip siekiant surinkti daugiau pinigų gynybai.

Pasižiūrėsime, kiek plačiai paplitęs tas ar apėjimas, ar piktnaudžiavimas. Jeigu yra įstatymas, jis turi veikti.

„Svarstoma apie tolesnį valstybinės žemės pardavimą ir tada vėl atsiduriame situacijoje, kai turintys gal ir ne visai legaliais būdais daug žemės vėl gaus teisę įgyti besiribojančią žemę. Buvo sutarta išsispręsti šį klausimą, padaryti, kad įstatymas (dėl 500 ha „lubų“ – BNS) veiktų ir tada spręsti valstybinės žemės pardavimo gynybos tikslais klausimą“, – BNS kalbėjo viceministras.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas BNS teigė, kad susitikime aiškintasi, ko reikėtų imtis, kad įstatymas  dėl draudimo įsigyti daugiau negu 500 ha nebūtų apeinamas.

„Tie, kas turi potencialą žemę dirbti, negali įsigyti, o kai ji pakliūna įmonėms, nebeparduodama kaip žemė, o dažniausiai – kaip akcijos. Įmonės parduodamos su žeme“, – BNS tvirtino. 

Pasak V. Buivydo, žemės ūkio situacija bloga ne vienoje Europos Sąjungos šalyje, todėl Briuselyje jau svarstoma, ar nereikėtų atsisakyti ūkininkavimo rėmimo. Jo teigimu, ir Lietuvoje reikia pradėti diskusijas, kokio dydžio ūkius reikia remti.

„Rėmimas praranda prasmę siekiant išlaikyti kaimų gyvybingumą, kuris neskatinamas, jeigu žemės didelės koncentracijos atiduodamos į kelių ar kelių dešimčių žmonių rankas. Yra Vengrijos pavyzdys, kai valdžios atstovai prisipirko žemių, gavo europines investicijas“, – kalbėjo V. Buivydas.

„Mes statome ant kortos visą kaimo rėmimo klausimą“, – pridūrė jis. 

Pasak V. Buivydo, Lietuvoje dabar yra 2,2 mln. ha dirbamos žemės.