Prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai per pirmas dvi savaites jų sunaudojo penkis kartus mažiau, „Maximos“ – 3,7 karto, o „Rimi“ – trečdaliu. „Lidl“ stebi apie 40 proc. mažėjimą, kaip ir kitose tinklo veiklos šalyse.  

Maišelių apmokestinimo idėjos autorius „laisvietis“ Kasparas Adomaitis sako, kad maišelių naudojimas sumažėjo, tačiau jam keisti atrodo tokie dideli skirtumai tarp prekybos centrų, todėl ji abejoja, ar prekybininkų duomenys yra tikslūs.

„Anksčiau jie neturėjo aiškios statistikos, nelabai turėjo priemonių ir reikalo skaičiuoti – padedi ruloną, o per kiek pirkėjai sunaudodavo: per savaitę, dvi, mėnesį“, – BNS tvirtino parlamentaras.

„Bet kokiu atveju rezultatas yra. Jeigu kažkas abejojo ir teigė, kad (apmokestinimas – BNS) nieko nepaveiks tas centas... Vienareikšmiškas mažėjimas ir kai kur labai ženklus (...) Būčiau vertinęs gerai ir sumažėjimą penktadaliu, kitose šalyse kaina yra didesnė. Galvojau, kad bus palaipsnis mažėjimas. Jeigu penkis kartus sumažėjo, tai bet kokius lūkesčius viršijantis rezultatas, jeigu užtenka vieno cento jam pasiekti“, – kalbėjo K. Adomaitis.   

Viešosios įmonės „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius BNS sakė, kad nemažus skirtumus gali lemti skirtinga prekybininkų kontrolė, be to, maišelių naudojimą lemia ir parduotuvės dydis.

„Mažoje parduotuvėje sunkiau pasakyti, kad atsineštas savo maišelis“, – sakė D. Tracevičius. 

„Gera žinutė, kad mažėja, bet galima siekti daugiau“, – pridūrė jis. 

Prekybininkai: perkama daugiau daugkartinių maišelių

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad  pastarąsias dvi savaites 247 tinklo parduotuvėse stebimas šių maišelių vartojimo mažėjimas.

„Palyginus su pirmosiomis liepos dienomis, per pastarąją savaitę maišelių prekybos tinkle įsigyta penktadaliu mažiau“, – BNS teigė „Maximos“ atstovė.

„Pastebėjome, kad, pavyzdžiui, vaisių arba daržovių klientai į vienkartinius plastikinius maišelius stengiasi nebedėti ir sveria juos visai be maišelio, o į namus šias prekes nešasi savo atsineštuose daugkartinio naudojimo maišeliuose, tinkleliuose. Taip pat sveriamoms prekėms pirkėjai dažniau atsineša vienkartinių plastikinių maišelių iš namų“, – aiškino ji. 

„Maximose“ maišelių paklausa liepos 1-10 dienomis sumažėjo 3,7 karto, palyginti su tuo pačiu metu 2022 metais. 

„Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pabrėžė, kad apmokestinus maišelius jų parduodama apie 30 proc. mažiau nei anksčiau. Ji taip pat pabrėžė, kad daugkartinių maišelių pardavimai 83 tinklo  parduotuvėse išaugo 30 kartų. 

237 parduotuves turinčio „Iki“ tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad žmonės palankiai žiūri į pokytį ir supranta, kodėl reikia mažinti plastiko naudojimą. 

„Mūsų statistika rodo, kad per pirmąsias septynias liepos dienas pirkėjų įsigytų itin lengvų plastikinių maišelių skaičius yra beveik penkis kartus mažesnis už pernai metais sunaudotų maišelių savaitinį vidurkį“, – sako V. Budrienė.

Tai pirmas efektas, o toliau žiūrėsime, ar jis bus tvarus.

„Tai pirmas efektas, o toliau žiūrėsime, ar jis bus tvarus“, – BNS teigė „Iki“ atstovė.

„Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, tendencijos yra panašios, kaip ir kitose „Lidl“ veiklos šalyse, kur maišeliai yra mokami, – jų sunaudojama apie 40 proc. mažiau.

„Suprantama, kad susiformavusiems įpročiams pakeisti reikia laiko. (...) Pastebime, kad pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau renkasi, įsigyja bei naudoja tvaresnes alternatyvas – daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms ar biriems produktams susidėti“, – BNS teigė L. Skersytė.

Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS nurodė, kad dar per mažai laiko praėjo, kad būtų daromos išvados: „Bent mėnesio reikėtų“.

Prekybininkai pastaruoju metu daugkartiniams maišeliams taiko dideles nuolaidas. Už vienkartinius maišelius nereikia mokėti, kai į juos pakuojama šviežia mėsa ir žuvis bei jų produktai.

2020 metų duomenimis, vienas lietuvis per metus sunaudojo 294 maišelius, kai ES vidurkis yra 87.

Panašūs ribojimai, kuriais siekiama spręsti aplinkos taršos problemą, galioja įvairiose Europos ir kitų žemynų šalyse. Pavyzdžiui, neseniai Naujoji Zelandija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri visiškai uždraudė vienkartinius plastiko maišelius prekybos vietose.