- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad tai, jog jos ir Finansų ministrės Gintarės Skaistės pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimo išsiskiria, yra normalu. Pasak jos, kalbant apie žmonių pajamų ir atlyginimų didinimą, kalbėti reiktų plačiau negu MMA kėlimas, nes tikslas yra ir amortizuoti kainų augimą, ir neinspiruoti dar didesnės infliacijos.
„Man atrodo visiškai normalu koalicinėje Vyriausybėje turėti skirtingus požiūrius ir kažkur susitikti pakeliui, kartu rasti kompromisą. Opozicija, kuri kritikuoja, kad Vyriausybė tarsi nesusiderino, turėtų priprasti, jog ši Vyriausybė nėra Karbauskio šešėlinė Vyriausybė, kuri, beje, ir subyrėjo ir kur yra viena nuomonė“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė A. Armonaitė.
„Mes siūlome kalbėti ne tik apie MMA, kas iš esmės yra verslo klausimas ir našta verslui, ypatingai smulkiam verslui, regionuose, kaip Lietuvos bankas siūlo labai ambicingai didinti (MMA – ELTA), toms įmonėms bus labai sunku išgyventi“, – pridūrė ji.
Ministrė aiškina, kad atlyginimai turi augti, dėl to Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskaičiavo, kad padidinus NPD 200–ais eurų, pajamų augimą pajus ir žmonės, gaunantys minimalią algą, ir Lietuvos auganti vidurinioji klasė.
„Mes nesiūlome, kad ir turtingieji gautų kažkokias mokestines lengvatas, mes sakome, kad tie, kas uždirba mažiau ir vidurinė klasė, jog ir jų pajamos augtų. Siūlome diskutuoti apie NPD“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
Ji pripažino, kad finansų ministrė yra teisi, teigdama, kad taip daroma didesnė našta biudžetui, tačiau kai kalba yra apie MMA, našta būna užkraunama verslui, o didinant NPD, valstybė su verslu našta pasidalina.
„Pastaraisiais metais NPD augo 140 eurų, tai nėra taip, kad mes fenomenaliai daug pasiūlėme. Turime tikslius paskaičiavimus, esame juos išsiuntę į Finansų ministeriją, tikiu, kad žmonės ten įvertins, taip pat girdime, kad NPD norima didinti, tai diskutuojame, nieko neslepiame nuo žmonių, pateikiame nuomonių skirtumus ir tai yra normalu“, – aiškino Vyriausybės narė.
Ministrė mano, kad palikus daugiau pinigų žmonių kišenėse ir iš jų mažiau imant mokestiniu pavidalu, kas ir yra NPD, žmonės galės be valstybės pagalbos pasirinkti, už ką jiems mokėti pinigus.
„Mes jiems paliekame tuos pinigus susimokėti ar už pakilusius energijos kaštus, ar už kažką kitą, mes nesprendžiame ką. Tai yra vienas iš variantų, kurį kviečiame įvertinti Finansų ministeriją ir planuojant kitų metų biudžetą lygiai taip pat, galbūt tai yra taikli priemonė“, – teigė A. Armonaitė.
ELTA primena, kad iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.
Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praeitą savaitę tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...