Artyn prie Venecijos

Prie Minijos gyvena 150 tūkstančių bičių savininkas

Turistus apsilankyti Dituvos kaime vilioja ant Minijos kranto stovinti “Pakrantės” sodyba. Į Vidos ir Stanislovo Budreckų sodybą jau septintus metus atvyksta poilsiautojai iš įvairių pasaulio kampelių. Sodybą renkasi ir ramaus poilsio mėgėjai, ir posėdžiauti į konferencijų salę susirenkantys verslininkai. “Pakrantei” suteiktas pats aukščiausias kaimo turizmo sodybos įvertinimas - keturi gandriukai.

Įaugę į kraują

Kaimo turizmu Vida ir Stanislovas Budreckai pradėjo verstis prieš septynerius metus. Persikėlę į tėvų sodybą, jie nuo pat pradžių ėmėsi tvarkyti aplinką. Perėjimas prie kaimo turizmo vyko palaipsniui: įsigijo šalia esančią sodybą, kai ką nugriovė, kai ką perstatė. “Pakrantės” šeimininkai įsitikinę, kad polinkis tvarkytis ūkyje, puoselėti gamtą yra įaugęs į kraują. S. Budrecko tėvų sodyba nuo senų laikų garsėjo tvarkingumu ir originalumu. Šeimininko tėvo - Petro Budrecko akmens skulptūros puošia ir “Pakrantės” sodybą.

Anot Budreckų, pradžioje jiems kaimo turizmo verslas buvo lyg saulėgrąžų gliaudymas. Abu dirbo, tad šis užsiėmimas buvo kaip pomėgis. Dabar Stanislovas visa galva paniręs į šį verslą: nuo ryto iki vakaro vis sodyboje kuičiasi. Šiuo metu puoselėja naują idėją: pastatyti pavėsinę ant Minijos kranto. Sodybos šeimininkai turi šiek tiek ir renginių organizavimo patirties: kaimo žmonėms rengė Užgavėnes, Jonines, diskotekas. “Ateityje, kai kaimo turizmas bus mūsų vienintelis užsiėmimas, reikės sugalvoti ką nors tokio, kas priverstų poilsiautojus ant blakstienų šokti”,- juokavo Vida Budreckienė.

Aukščiausias įvertinimas

Budreckų “Pakrantė” įvertinta keturiais gandriukais – tai aukščiausias kaimo turizmo verslo įvertinimas. “Daug kam kaimo turizmas atrodo taip - kaimas, žolė, miškas, dar koks tvenkinys. Bet iš tiesų reikia nemažų investicijų, nes lygiai taip pat, kaip ir mieste, reikia svečiams karšto vandens, vidaus tualeto, televizoriaus, kad nejaustum diskomforto”, - sakė sodybos šeimininkai.

Kadaise stovėjusią Dituvos kaimo pirtį Budreckai pavertė viešbučiu. Dviaukštį pastatą projektavo pats sodybos šeimininkas Stanislovas. Dabar čia įrengti penki numeriai, o vienu metu gali apsistoti ir dvidešimt žmonių. Viešbučio apartamentai pritaikyti įvairiausiems poreikiams – kambariai viengungiams, šeimoms, yra visi būtiniausi buities prietaisai. Šiuo metu šeimininkai ruošia “karališkuosius” apartamentus. Taip pavadintuose viešbučio kambariuose visos detalės dvelks senove: praėjusio amžiaus pradžioje gaminti, medžio raižiniais puošti baldai, židinys, nukrautas dailiomis senienomis, Vytauto Didžiojo portretas. Sodybos šeimininkė puoselėja idėją kada nors įrengti kambarį, kuriame kabėtų visų Lietuvos prezidentų portretai.

Seminarams ir konferencijoms paruoštas “Galerija” vadinamas pastatas. Namo interjerą puošia šeimininkų sukaupta paveikslų kolekcija. Kai kuriuose paveiksluose nutapyti “Pakrantės” vaizdai – Dituvos apylinkėse plenerus rengiantys dailininkai mėgsta apsistoti sodyboje. “Galerijoje” atšoktos ne vienos vestuvės, atšvęstas ne vienas gimtadienis, surengta nemažai konferencijų. Neseniai “Galerijoje” įrengti kambariai, virtuvė.

Prie šiltnamio stovėjusį namelį Stanislovas Budreckas perstatė į pirtį. Už valandą sumokėję trisdešimt litų, vienu metu suomiško tipo pirtyje gali pasikaitinti aštuoni žmonės. Norintiems pasipliuškenti šeimininkas įrengė mini baseinuką.

Potvynio smagumai

Vida Budreckienė įsitikinusi, kad sodybos aplinka lemia kaimo turizmo verslo sėkmę. “Pakrantė” stovi pačiame Dituvos kaimo pakraštyje, prie siūbuojančio, vadinamojo beždžionių tilto. Kiekvieną pavasarį ir rudenį Minija užlieja pievas, apsemia tiltą. Poilsiautojai tuomet jaučiasi lyg Venecijoje ar saloje: kitas krantas toli, o iš upės kur ne kur kyšo medžių viršūnės. Budreckų užfiksuotų potvynių fotografijos puošia pirties sienas.

Aktyvaus poilsio mėgėjams šeimininkas siūlo pasiirstyti valtele, pažvejoti. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad poilsiautojai netenka kantrybės ir prisikabina kokią žuvį. Pavyzdžiui, austrai “prigaudė” net rūkytų žuvyčių. Kai kurie poilsiautojai norėdami būti arčiau gamtos šeimininkų prašo leisti apsigyventi pačių atsivežtuose nameliuose ar palapinėse.

Ūkininkavimu Budreckai neužsiima – augina tik šunį, laiko kelis avilius. Jei kas paklausia, kiek šeimininkas turi avilių, šis atsako, kad laiko 150 tūkstančių bičių. O jei kas nepatiki, tad siūlo patiems suskaičiuoti.

“Čia verta užsukti”

Budreckų “Pakrantę” pamėgo ne tik vietiniai poilsiautojai, bet ir svečiai iš tolimiausių pasaulio kampelių. Užsieniečiams verslininkams apsistoti “Pakrantėje” patinka daug labiau nei mieste, juolab kad iki Klaipėdos yra tik dešimt kilometrų. Vida Budreckienė su šypsena prisimena jos sodybą aplankiusį svečią iš Japonijos. “Tiesiog smagu buvo žiūrėti, kaip Minijos pakrantėmis vaikšto japonas”,- prisiminė šeimininkė. Praėjusią vasarą čia apsilankė net keletas grupių iš Estijos. Dauguma poilsiautojų atsiveždavo vieną žurnalą. Pasirodo, viena Estijos žurnalistė besilankydama Žemaitijoje užsuko ir į Budreckų sodybą. “Tame žurnale ji parašė vieną sakinį, kuris visus ir atviliojo pas mus: “Čia verta apsilankyti”, - sakė V. Budreckienė.

Sodybos šeimininkai šypsosi prisiminę kaip atvažiavę prancūzai tiesiog eilutėje stovėjo prie lauko tualeto, o prausėsi lauke stovinčiame dubenyje. Šeimininkus nustebino tai, kad užsieniečiai skubėjo įamžinti fotojuostose ne sodybą su skulptūromis, o lauko tualetą ar kaimyno kieme stūksančią mėšlo krūvą.