Kauno valdžios planai šilumą gaminti iš šiukšlių sukėlė miesto gyventojų ir aplinkosaugos organizacijų nepasitenkinimą.

Grėsmė susirgti vėžiu

"Kalbas, kad atliekų deginimas yra žingsnis į energetinę nepriklausomybę, drąsiai galiu pavadinti dar viena antimi, – ryžtingai kalbėjo aplinkosaugos bendrijos "Atgaja" ir Aplinkosaugos koalicijos atstovas Linas Vainius.

Jau skelbta, kad lankydamasi Kaune Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog Lietuva, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, išsiverstų ir be naujos šiluminės elektrinės Kaune, o miestas gali būti šildomas deginant šiukšles.

Pasak L.Vainiaus, Kauno gyventojai jau dabar aktyviai domisi vietomis, kuriose planuojama statyti atliekų deginimo elektrines.

"Esu įsitikinęs, kad susipratę žmonės pradės reikšti savo valią. Juk deginant atliekas į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos, kurios net mažomis dozėmis kenkia žmonėms ir gali sukelti kancerogeninį bei reprodukcijos bloginimo poveikį. Šios medžiagos skatina apsigimimą, nevaisingumą ir kitas sveikatos problemas. Valstybėse, kuriose deginamos atliekos, buvo atlikti tyrimai ir gauti tokie rezultatai", – sakė L.Vainius.

Pasak jo, sudeginus atliekas susidarę pelenai ir šlakas tampa pavojingomis atliekomis, o jas kaupti daug sudėtingiau ir brangiau.

"Lietuva yra nedidelė valstybė, turinti nedaug gyventojų. Todėl galima tvarkyti aplinką dalį atliekų gabenant į sąvartynus, o likusią dalį – rūšiuojant ir perdirbant. Nereikia dramatiškai laužyti rankų ir šauktis apvaizdos, kad būtų uždaryti visi sąvartynai. Lietuvos įtakos grupės nori gauti paramą iš ES fondų, kad galėtų užsitikrinti ilgalaikes pajamas. Atliekų deginimas yra pats brangiausias iš visų atliekų tvarkymo būdų ir natūralu, kad visa tai kvepia papildomais mokesčiais gyventojams", – sakė L.Vainius.

Šilumos – tik 20 procentų

Energetikos specialistai ir ekspertai įsitikinę, kad atliekų deginimo elektrinė šimtų tūkstančių miestiečių šiluma neaprūpins.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Kęstutis Buinevičius teigė, kad atliekas deginti elektrinėse yra naudinga, nes naudojami antriniai ištekliai, tačiau pati technologija labai brangi. Atliekų deginimo elektrinė gali būti tik 50–60 megavatų galingumo ir pagaminti 34–36 megavatus šilumos. Tačiau net ir panaudojus viso Kauno regiono atliekas neužtektų pagaminti užtektinai energijos, kad būtų apšildytas visas Kauno miestas – tokia elektrinė galėtų pagaminti daugiausia 20 proc. miestui reikiamos šilumos.

Dar 2007 m. lapkritį "Kauno energijos" užsakymu KTU mokslininkai atliko studiją, kurioje tyrė galimybę statyti komunalinėmis atliekomis kūrenamą elektrinę. KTU specialistų išvada – naudojant visame Kauno regione surinktas komunalines atliekas užtektų pagaminti tik iki 16 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos.

Energetikos konsultacijų ir projektavimo bendrovės AF–TSP direktorius Nerijus Rasburskis aiškino, kad net ir pagal labai optimistinį scenarijų Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse per metus surenkant iki 250 tūkst. t tinkamų deginti buitinių atliekų, būtų galima pasiekti tik apie 80–100 megavatų šilumos gamybos galią arba atitinkamai 25–30 megavatų elektrinės galią.

Kauno miesto valdžios atstovai yra minėję, kad neatmetama galimybė deginti atliekas, o svarstomi variantai – pritaikyti tam Petrašiūnų elektrinę arba statyti naują biokuru kūrenamą elektrinę.

Elektrinė konkurento nebijo

Naujos šiluminės elektrinės Kaune projektą įgyvendinančios Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys teigė neprieštaraujantis šiukšlių ar biomasės deginimo įrenginių statyboms.

"Visų rūšių energija Lietuvai reikalinga – tiek atominė energetika, tiek šiluminė ar vėjo. Tik nereikia manyti, kad pristačius vėjo elektrinių bus išspręstos energetikos problemos. Taip pat yra Kaune, kalbant apie šilumos gamybą, – šiukšles deginti nėra blogai, bet šiukšlių deginimo elektrinės pajėgumo aprūpinti Kauno vartotojus šiluma neužteks, be to, nauja šiluminė elektrinė gamins pigesnę šilumą, taip pat gamins ir elektrą visos Lietuvos reikmėms", – sakė R.Stonys.

Nauja elektrinė, kurios galia siektų apie 350 megavatų, Kaune turėtų pradėti veikti 2013 m.

ES direktyvos skatina efektyvių kogeneracinių elektrinių plėtrą. Tai numatyta ir Seimo priimtoje Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje. Neseniai tokia elektrinė buvo pastatyta Panevėžyje.