- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva, pasitelkusi Europos Sąjungos (ES) paramą, regionų infrastruktūrai gerinti išleido milijonus eurų. Regionuose matome gražius ir renovuotus pastatus, naujomis trinkelėmis išklotus šaligatvius, puikias viešąsias erdves.
Kaip bebūtų, atskirtis tarp trijų pirmaujančių regionų – Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos ir likusios Lietuvos išlieka didelė. Plačiau kalbėjo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
– Jeigu žvelgiame į darbo užmokestį, tai sostinės regionas – smarkiai atitrūkęs. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ perkopė pusantro tūkstančio eurų. Tuo tarpu, Zarasuose, kurie netoli nutolę nuo sostinės regiono, atlyginimas „į rankas“ nesiekia net tūkstančio eurų. Atotrūkis nuo kai kurių regionų siekia beveik 30 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl yra atotrūkis? Iš kur jis atsiranda?
– Atotrūkis susideda iš daug aspektų ir tai – užburto rato problema. Regionuose daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, mažiau investicijų, mažiau išsilavinimo galimybių. Didelė dalis jaunų gyventojų atvyksta į didesnius miestus siekti išsilavinimo, tuomet juose ir lieka. Labai kompleksinė priežastis. Iš vienos pusės, Lietuva tikrai nėra išskirtinė. Matom, kad regionų atotrūkis – opi problema ne vienoje Vakarų Europos valstybėje. Lietuvoje mums nesiseka tokio atotrūkio sumažinti. Lyginant sostinės regionus su kai kuriais kitais regionais, pavyzdžiui, Rytų Lietuva. Ten atotrūkis kasmet didėja.
– Kodėl jis didėja? Ko reikia atsiliekantiems regionams, kad imtų vytis pirmaujančius regionus?
– Kai kuriuose regionuose nėra reikiamos infrastruktūros, pavyzdžiui, darželių, mokyklų, galbūt viešbučių. Tada atvyksta mažiau turistų, mažesnės galimybės kelti darbo užmokestį. Yra opi nedarbo problema. Pavyzdžiui, Utenos rajone ir jos apskrityje, nedarbo lygis beveik du kartus didesnis nei vidutinis šalyje. Nėra pakankamai darbų, ką dirbti gyventojams. Yra labai daug galimybių regionams, kaip galėtų išlipti iš užburto rato problemos. Pavyzdžiui, vystyti turizmo verslą, statyti viešbučius, parengti geresnę turizmo infrastruktūrą. Mes dažnai kalbam apie probleminius regionus, kurie turi labai dideles turizmo galimybes. Pavyzdžiui, Zarasai, Utenos rajonas, kur yra ežerų ir miškų. Ten labai plačios galimybės. Kai atsižvelgiame į ekonominius rodiklius: nedarbo lygį, darbo užmokestį, tai žinom, kad tie rezultatai kasmet prastesni.
– Kiek įtakos turi regiono klestėjimui vietos valdžia?
– Labai didelę įtaką turi. Dažnai regionai nori dėmesio iš centrinės valdžios, bet iš tikrųjų visos galimybės ir visi įrankiai – savivaldoje. Mes turim labai gerą pavyzdį, kai po COVID-19 pandemijos didesnė dalis jaunų, nuotoliu dirbančių gyventojų susidomėjo regionais, pirko būstus. Matom, kad kai kuriuose regionuose jaunų gyventojų skaičius nuo pandemijos išaugo trečdaliu. Labai svarbu kaip regionai pasinaudos šita galimybe. Yra kitų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Ukmergės miestas skatina įvairiomis premijomis. Tikrai yra įvairių galimybių.
– Vietos valdžia turėtų užsukti verslą?
– Kalbant apie pozicionavimą ir problemų adresavimą, svarbiausia – vietos valdžia, savivalda. Svarbus centrinis valdžios vaidmuo, kalbant apie investicijų pritraukimą. Didesnes galimybes turi centrinė valdžia.
– Kaip galima būtų pritraukti medikus į regionus, į kuriuos jie keliauti dirbti vengia?
– Yra daug problemų, kalbant apie medikus, mokytojus. Yra tam tikri sektoriai, kurie susiduria su problemomis, kad nepakankama specialistų motyvacija vykti į miestelius arba mažesnius miestus. Motyvacijos kai kurie regionai atranda ir turim sėkmės istorijų, kai skiriamos įvairios premijos, suteikiamos lankstesnės galimybės. Kalbant apie vaikų priežiūrą, užtikrinamos vietos darželiuose, mokyklose. Suteikiamos sąlygos privilioti specialistus. Regionai pamiršta, ką jie gali pasiūlyti gyventojams. Adresuojama, ko negali pasiūlyti. Regionuose nėra kamščių, yra ramybė, ramesnė aplinka ir nekilnojamo turto įperkamumas geresnis. Regionai turi ką pasiūlyti. Miesteliams ir mažesniems miestams reikėtų savęs nenuvertinti. Prisiminti, kad šioje, besikeičiančioje aplinkoje yra gyventojų, kurie nori to, ką jie gali pasiūlyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje14
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino34
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė3
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...
-
AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone4
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės m...