- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais paragino Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos premjerą derybose su Europos Parlamentu ginti geležinkelių projekto „Rail Baltica“ finansavimą naujame biudžete.
Apie šį kreipimąsi pirmasis pranešė Briuselio naujienų portalas „Politico“. Jis bendrą laišką įvertino kaip grasinimą vetuoti ES atsigavimo fondo patvirtinimą, jei nebus užtikrintas „Rail Baltica“ finansavimas.
Lietuvos Prezidentūra BNS antradienį patvirtino, kad G. Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais išsakė raginimą laikytis ES šalių vadovų suderintos pozicijos derybose su Europos Parlamentu.
„Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos lyderiais kreipėsi į Portugalijos ministrą pirmininką, ragindami derybose laikytis pozicijos, kad visi su daugiamečiu ES biudžetu susiję teisės aktai, taip pat ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės reglamentas, turi atitikti 2020 metų liepos 21 dienos Europos Vadovų Tarybos išvadas ir atspindėti ES valstybių narių pasiektą sudėtingą kompromisą“, – BNS informavo prezidento komunikacijos grupė.
„Rail Baltica“ yra visos ES strateginis infrastruktūros projektas, būtinas bendrosios rinkos veikimui paremti, todėl jam reikalingas deramas politinis dėmesys ir atitinkamas finansavimas – toks, dėl kurio sutarė Europos Vadovų Taryba“, – teigiama komentare.
Portugalija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai ir jai atstovauja vykstančiose tarpinstitucinėse derybose su Europos Parlamentu, nuo kurių priklausys ES biudžeto įgyvendinimas.
Kaip pažymi Prezidentūra, „daliai Europos Parlamento narių kilo tam tikrų klausimų dėl 1,4 mlrd. eurų skyrimo „trūkstamoms pagrindinėms tarpvalstybinėms geležinkelio jungtims tarp sanglaudos šalių užbaigti siekiant paremti bendrosios rinkos veikimą“, kaip tai numato Europos Vadovų Tarybos išvados.
„Politico“ teigia, kad susipažino su Baltijos šalių vadovų sausio 18 dienos laišku.
Anot straipsnio, juo prašoma Portugalijos užtikrinti, kad per vykstančias derybos dėl transporto finansavimo būtų laikomasi ES lyderių sprendimo skirti 1,4 mlrd. eurų „Rail Baltica“.
Tuometinis Estijos ministro pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas), Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda rašė, kad tokiu būdu būtų užtikrinta vadinamojo Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikacija šiose trijose šalyse.
Visos ES šalys privalo patvirtinti šį sprendimą, kad Europos Komisija galėtų skolintis pinigų iš kapitalo rinkų ir perskirstyti lėšas kaip subsidijas bei pigias paskolas. Prognozuojama, kad šis procesas truks keletą mėnesių, siekiant užtikrinti pinigų skirstymo pradžią iki vasaros.
„Politico“ tokią formuluotę įvertino kaip grasinimą blokuoti itin svarbų žingsnį, reikalingą 750 mlrd. eurų atsigavimo fondo darbo pradžiai, ir palygino šį žingsnį su Lenkijos ir Vengrijos vykdytu blokavimu.
Straipsnyje teigiama, kad Europos Parlamentas priešinasi lėšų rezervavimui kokiems nors konkretiems projektams ar šalių grupėms.
„Tokie rezervavimai biudžete negalimi. Tai nėra normali procedūra“, – sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas-Jeanas Marinescu (Marianas Žanas Marinesku), Europos liaudies partijos (ELP) narys ir vienas pagrindinių šioje srityje dirbančių EP narių.
Jis atkreipė dėmesį į Europos infrastruktūros tinklų priemonės taisykles, kad lėšos turi būti skiriamos organizuojant konkursą.
„Suprantu, kad jie jau žino šio konkurso nugalėtoją, - pridūrė europarlamentaras. – Pinigai skiriami visoms valstybėms narėms, [todėl jie] turėtų būti naudojami visų valstybių narių.“
Baltijos šalys argumentuoja, kad EP negali panaikinti liepą Bendrijos lyderių sudaryto susitarimo. Trišalių derybų tarp EP, ES Tarybos ir Komisijos naujausias etapas penktadienį baigėsi be jokios pažangos, o naujų derybų data dar nepaskelbta.
Anksčiau šį mėnesį Portugalijos premjeras A. Costa ragino šalis „užtikrinti greitą Sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikaciją, siekiant, kad šis procesas būtų užbaigtas iki pirmojo ketvirčio pabaigos“.
Reikiamas procedūras kol kas yra užbaigusios tik dvi ES šalys – Kroatija ir Kipras.
Europos Komisija siekia pavasarį kreiptis į rinkas ir pirmąją skolintų lėšų dalį – 13 proc. kiekvienai šaliai skiriamos lėšų dalies – paskirstyti jau vasarą, kaip preliminariai buvo susitarta gruodį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti3
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...