Baltijos šalys ir Lenkija dar derina bendrą prašymą Europos Komisijai (EK) dėl pagalbos kovojant su afrikinio kiaulių maro virusu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius, kuris koordinuoja šio dokumento parengimą, BNS sakė, kad dar ne visos šalys pateikė savo atsiliepimus.

„Dar nesulaukėme pasiūlymų iš kitų šalių, tačiau tikimės, kad kitą savaitę juos jau gausime visus ir galėsime užbaigti projektą“, - BNS sakė J.Milius.

Jo teigimu, parengtą dokumento projektą planuojama svarstyti Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje. J.Miliaus teigimu, jei šio susitikimo nepavyks surengti artimiausiu metu, Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė prašymą išsiųs Europos Komisijai (EK).

Anksčiau buvo planuota, kad dokumentą pavyks paruošti iki rugpjūčio 15 dienos.

Neskelbiama, kiek Europos Komisijai (EK) galėtų kainuoti Baltijos šalių ir Lenkijos saugojimas nuo afrikinio kiaulių maro viruso, kuris yra mirtinas šernams ir kiaulėms.

Paramos bus prašoma trims pagrindinėms priemonių grupėms - maro prevencijai ir kontrolei, paramai smulkiesiems kiaulių augintojams bei ligos židinių likvidavimo komandos sukūrimui. Preliminariai vertinama, kad parama turėtų siekti šimtus milijonų eurų.

Tikimasi, kad EK parama smulkiesiems kiaulių augintojams galėtų siekti 70 proc. visų reikalingų lėšų, kitoms dviem priemonėms bus prašoma šimtaprocentinio finansavimo.

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras pirmą kartą užfiksuotas šiemet sausio pradžioje, kuomet buvo ištirti netoli sienos su Baltarusija dviejose vietose kritę šernai. Liepos 24 dieną agresyvus maras diagnozuotas gerai saugotoje „Idavang“ fermoje, o iš viso šalyje nustatyti septini mirtino viruso židiniai.

Afrikinis kiaulių maras pasireiškė Latvijoje ir Lenkijoje, taip pat netoli sienos su Baltarusija.