Dar prieš metus Lietuvos komerciniai bankai nepraleisdavo progos pasigirti palankiais reitingų vertinimais. Šiemet, kai reitingai krenta žemyn, į ekspertų vertinimus mojama ranka.

Vakar tarptautinė reitingų agentūra "Moody's Investors Service" sumažino Švedijos banko "Swedbank" ir jo padalinių Baltijos šalyse reitingus. Toks sprendimas motyvuojamas blogėjančia Baltijos valstybių ekonomine padėtimi.

"Swedbank" finansinės veiklos reitingas pablogintas nuo B– iki C+, o ilgalaikių depozitų reitingas – nuo Aa2 iki Aa3. Reitingų perspektyva liko neigiama.

"Swedbank" padalinių Baltijos šalyse finansinės reitingas sumažintas nuo C iki C–, ilgalaikių depozitų – nuo Aa3 iki A1.

Prieš savaitę tarptautinė reitingų agentūra "Fitch" taip pat pakeitė "Swedbank" ir jo valdomo "Hansapank" ilgalaikio skolinimosi reitingų perspektyvas iš stabilios į neigiamą, "Swedbank" individualų reitingą sumažino nuo B iki B/C. "Hansapank" ir SEB banko Lietuvoje individualus reitingas sumažintas nuo C iki C/D. Tokie sprendimai priimti įvertinus dabartinę ekonominę padėtį regione. Kol kas nepakeisti SEB ir DnB NOR, Lietuvoje valdančio banką "DnB Nord", ir jų Baltijos šalyse valdomų bankų ilgalaikio skolinimosi reitingų.

Kiek anksčiau pakeista Ūkio banko skolinimosi reitingų perspektyva.

Tarptautinių agentūrų reitingai, kuriuos pateikia nepriklausomi specialistai, iki šiol buvo vertinami kaip vienas svarbiausių banko patikimumo kriterijų. Dar visai neseniai bankai gyrėsi didinamais reitingais, kurie liudijo banko gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Kuo aukštesnis kredito reitingas – tuo didesnis pasitikėjimas banku, tuo pigiau bankas gali skolintis ir tuo pigiau gali teikti paskolas savo klientams.

Tiesa, bankininkai pasikeitusios padėties nedramatizuoja. "Swedbank" grupės atstovės spaudai Annos Sundblad teigimu, svarbiausia, kad banko reitingai, kitų vertinimo agentūrų nuomone, lieka aukšti: "Praktiškai tai nelemia banko galimybių skolinti pinigus ir atlikti kitus veiksmus."

"Sumažinti reitingai reiškia didesnes skolinimosi sąnaudas", – komentavo Finansų analitikų asociacijos narė Diana Ūselytė. – Kuo mažesni reitingai, tuo brangiau skolintis iš to banko. Žemi reitingai mažina bankų pelningumą. Kitiems bankams tai signalas, kad su tuo banku turėti reikalų – didesnė rizika".

Tačiau tokių naujienų analitikė nelinkusi dramatizuoti – natūralu, kad esant dabartinei padėčiai finansų rinkoje, bankų skolinimosi reitingai ir perspektyvos yra peržiūrimos.
Tačiau bankų klientams ši žinia nėra bloga. D.Ūselytė prognozavo, kad bankai turėtų didinti palūkanas ir už indėlius, ir už obligacijas.

Specialisto komentaras

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:

Žinia, kad tarptautinės reitingų agentūros mažina Lietuvos komercinių bankų reitingus, nėra netikėta. Šiandien negirdime, kad kuriam nors bankui pasaulyje jie būtų padidinti.
Reitingų mažinimas reiškia, kad didės bankų išteklių kaina. Tačiau tokia informacija labiau skirta investuotojams, o ne bankų klientams.

Antra vertus, pasitikėjimas reitingų agentūrų sprendimais taip pat susvyravęs. Jų vertinimais jau nebepasitikima taip, kaip anksčiau, ir reitingais aklai nebesivadovaujama. Priminsiu, kad pasaulyje buvo finansinių institucijų, kurios turėjo vienus aukščiausių skolinimosi reitingų, tačiau tapo nemokios. Reitingų agentūroms teko išklausyti nemažai priekaištų.

Taigi šiuo metu reitingai – ne vieninteliai bankų veiklos indikatoriai. Reitingai nebeatlieka savo ankstesnio vaidmens, kai pagal juos buvo galima spręsti apie rizikos vertinimo lygį. Bankų riziką dabar geriau, nei reitingų agentūros, gali įvertinti šalių centriniai bankai ar kitos juos prižiūrinčios institucijos.