- Sigita Zumerytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du iš penkių (43 proc.) šalies dirbančiųjų netiki, kad jų darbovietė būtų tinkama vieta dirbti žmonėms su negalia ir galėtų padėti jiems integruotis į darbo rinką. Priešingai galvoja tik kas penktas (21 proc.) dirbantysis, pabandęs įvertinti savo darbo vietą bei aplinką per specialiųjų poreikių turinčių žmonių prizmę. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) atstovas Gediminas Bartkus teigia, kad tokia nuomonė nestebina – deja, bet didžioji darbo rinkoje veikiančių įmonių dalis šiandien nėra pasirengę priimti negalią turinčių darbuotojų.
„Sveiki visi esame vienodai, o silpnas – kiekvienas savaip. Panašu, kad į sveikųjų poreikius masiškai orientuota darbo infrastruktūra yra rimtas iššūkis darbdaviams, nes norint įdarbinti žmogų su negalia aplinką tektų iš esmės personalizuoti, o keičiantis darbuotojams – vėl perdaryti, koreguoti. Patiems darbuotojams dažniausiai į akis krinta infrastruktūrinis aplinkos nepritaikymas, specialių sąlygų nesudarymas judėjimo negalią turintiems asmenims ar akliesiems. Kita vertus, gali būti, kad patys dirbantieji nėra tikri, kaip sektųsi dirbti ir bendrauti su negalią turinčiu kolega, kokių bendradarbio gebėjimų galima tikėtis“, – sako NSĮS vadovas G. Bartkus.
Apklausos duomenimis, vos kas dešimtas (11 proc.) yra tvirtai įsitikinęs, kad negalią turinys žmonės jų darbovietėje galėtų dirbti, o 22 proc. išreiškė nuosaikesnį pritarimą. Dažniau optimistiškesnį požiūrį reiškė jaunesni respondentai, kurie paprastai yra tolerantiškesni kitiems visuomenės nariams.
G. Bartkaus teigimu, silpnesnių, labiau pažeidžiamų darbo grupių integracija dažniau yra socialinės politikos, o ne efektyvumo siekiančio verslo esminis tikslas. Vien dėl šios priežasties darbo infrastruktūros individualizavimas turi stiprų socialinį atspalvį. NSĮS skaičiavimu, aplinkos pritaikymas ir sąlygų sudarymas negalią turinčiam asmeniui, priklausomai nuo negalios tipo ir laipsnio, gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Darbo vietos socialinio „dizaino“ kaina yra pakankamai aukšta, o investicija niekada nėra baigtinis procesas. Užimtumo įstatymas neįgaliuosius įdarbinančioms bendrovėms numato panašias darbo užmokesčio subsidijas kaip ir socialinėms įmonėms, bet faktas lieka nepakitęs – subsidijos nepadengia realių kaštų, todėl taip ir netapo katalizatoriumi, padedančiu efektyviau mažinti socialinę atskirtį. Maža to, iš sąjungos vienijamų įmonių patirties galime sakyti, kad tai net ne vien finansų klausimas. Efektyvi neįgaliųjų integracija reikalauja visapusiško įsigilinimo į žmonių galimybes, įpročius, gebėjimų ir kompetencijų kėlimą. Taip pat būtina investuoti ir į visą kolektyvą – padėti žmonėms dirbti kartu, vieniems kitus pažinti ir kartu augti“, – teigia NSĮS vadovas.
Labai dažnai neįgalieji, patekę į darbo rinką, susiduria su įvairiais sunkumais. Viena jų – socialiai nepriimtinas elgesys. Su šia problema dažniausiai susiduria protinę negalią turintys darbuotojai.
„Socialinėse įmonėse turime kitokias patirtis. Mūsų verslas, jo organizavimas pritaikytas būtent neįgaliesiems. Čia žmonės dirba kartu su sveikais kolegomis, todėl ateinantis naujas neįgalus darbuotojas gali nesibijoti jaustis kolektyve tarsi „balta varna“, nes šalia dirba tokie pat kaip jis arba tie, kurie prie įvairias negalias turinčių kolegų jau yra pripratę, žino, kaip su jais bendrauti, kaip užmegzti ryšį ir jį išlaikyti“, – sako G. Bartkus
Pasak jo, darbdaviams trūksta informacijos apie neįgaliųjų gebėjimus, todėl dažnai jie netiki, kad neįgalieji galėtų atlikti darbą kokybiškai.
„Neretai skaudžias istorijas pasakoja tie, kurie mėgino darbo ieškoti atviroje darbo rinkoje, tačiau savo vietą galiausiai rado socialinėse įmonėse. Deklaracijos ir lozungai apie verslo socialinę atsakomybę ir lygias galimybes ar net valdžios kalbos apie privalomas kvotas negalią turintiems yra gražioji medalio pusė. Tačiau realybė atrodo gerokai kitaip ir prieš tai užsimerkti reiškia tiesiog ignoruoti problemą“, – įsitikinęs G. Bartkus.
Europos Komisijos duomenimis, negalią turinčių žmonių užimtumo rodikliai yra prastesni, nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, o neįgaliųjų skurdo rizika yra viena didžiausių visoje ES ir toliau didėja. 2011 m. šis rodiklis siekė 16 proc., o 2017 m. skurdą patyrė jau 35,1proc. Lietuvos neįgaliųjų. Lietuvoje asmenų su negalia skurdo rizikos rodiklis (2017 m. 35,1 proc.) yra beveik dvigubai didesnis negu tų, kurie negalios neturi (17,1 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...