Ignalinos atominę elektrinę (IAE) pastatė rusai, jie ją ir uždarys – branduolinio kuro saugyklą Lietuvoje statančią vokiečių įmonę perka Rusijos branduolinės energetikos koncernas.

Gali tik stebėti

Vakar Vokietijos bendrovė „Nukem GmbH“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl dukterinės įmonės „Nukem Technologies GmbH“ pardavimo Rusijos bendrovei „Atomstroyexport“. Tiesa, nei suma nei kitos sandorio detalės neatskleidžiamos.

„Nukem Technologies GmbH“ yra pasirašiusi du IAE eksploatacijos nutraukimo projektus – B1 (panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektavimas, statyba ir įrengimas) ir B2.3.4 (kietųjų radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso projektavimas, statyba ir įrengimas).

Lietuvos energetikos ministerija neslepia nepasitenkinimo tokia įvykių eiga ir pripažįsta esanti sunerimusi dėl IAE eksploatacijos nutraukimo projektų terminų bei vokiečių bendrovės įsipareigojimu tęstinumo. Tačiau valdžia nieko padaryti negali, tad tenka tiesiog laukti ir tikėtis, kad rusai prisiims visus vokiečių įsipareigojimus. „Ignalinos atominės elektrinės uždarymo parengiamieji darbai, kurių vienas pagrindinių rangovų yra „Nukem Technologies GmbH“, dėl įvairių priežasčių buvo vykdomi nepatenkinamai. Mes ir toliau atidžiai stebėsime „Nukem Technologies GmbH“ veiklą ir kaip ta veikla atitinka Lietuvos interesus“, – tik trumpai padėtį pakomentavo Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Siūlo bausti už vėlavimą

Energetikos ekspertai tikina, kad šis sandoris – grynas verslas ir jungtuvės su rusais Vokietijos bendrovei veikiausiai išeis tik į naudą. Tiesa, jie neatmeta ir galimų, su šiuo sandoriu susijusių, Rusijos politinių sprendimų. Esą „Nukem Technologies GmbH“ ateityje gali tapti dar vienu Rusijos spaudimo įrankiu tam tikroms šalims.

„Aš nežinau, ar šis sandoris kelia Lietuvai kokią nors grėsmę. Kaip verslininkai jie („Atomstroyexport“ – red. past.) – padorūs. Gali šis sandoris ir į naudą išeiti, nes tos Vokiečių bendrovės atstovai, atsakingi už IAE panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybą dėl vėlavimo jau seniai turėjo sėdėti kalėjime arba bent jau sumokėti mums didžiules kompensacijas. Jie visiems aplinkui meluoja, kad tos saugyklos – sudėtingas projektas. Nesąmonė, paprastesnio projekto, kaip su mažai įsodrintu kuru nėra. O rusams labai palanku, kad jau kažkiek darbų čia atlikta – jie turi patirties ir specialistų, nusipirks bendrovę, gaus didžiulę pinigų sumą iš ES bei mūsų kišenių ir gyvens laimingi. Tiesa, visai ne faktas kad šitie pagaliau projektus tuos pajudins“, – aiškino mokslininkas ir buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas.

Rusai didina įtaką

Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas šį sandorį taip pat pirmiausiai vertina per verslo prizmę. Esą tai gera investicija į ateitį, nes pasaulis laukia atominės energetikos saulėlydžio. Taigi ir bendrovių, dirbančių šioje srityje reikės. Kitaip tariant, atrodo, kad rusai stiprina savo įtaką regione. Be naftos ir dujų svertų rusams veikiausiai atsivers galimybė spausti kitas šalis ir branduolinės energetikos pagalba.

„Tai yra didelis ateities verslas. Galingos valstybės, turinčios daug atominių elektrinių puikiai supranta, ateityje reikės jas uždaryti, o galbūt ir statyti naujas. Taigi branduolinės energetikos bendrovės taps labai vertingos. Nežinau, kodėl vokiečiai parduoda šią įmonę ir kaip jie suksis, kai jiems patiems reikės uždaryti visas savo atomines elektrines. Man atrodo, kad jiems tiesiog katastrofiškai trūksta specialistų, o Rusija tuo naudojasi. Tiesa, Vokietijos ir Rusijos bendradarbiavimo kontekste „Nukem Technologies“ pardavimas – normalus dalykas. Tik dabar, aišku, paslaugas tikriausiai būsime priversti pirkti iš rusų, kaip ir daugelis kitų aplinkinių šalių“, – portalui sakė J.Vilemas.

Užsiims kuro pardavimu

„Nukem GmbH“ teigia, savo antrines įmones parduodanti, nes ateityje daugiausiai dėmesio ketina skirti savo pagrindiniam verslo segmentui – branduolinio kuro tiekimui. Vokietijos bendrovė kartu su JAV įsteigta dukterine įmone yra viena stambiausių pasaulyje branduolinio kuro paslaugų teikėjų. Vokiečių koncerno vadovai yra įsitikinę, kad savo dukterinei įmonei parinko perspektyvų strateginį investuotoją.

„Mūsų inžinerijos verslo segmentui „Atomstroyexport“ suteiks galimybę toliau vystyti veiklą ir plėstis rinkose. Taigi, darbo vietos „Nukem Technologies“ bus išsaugotos, o turint galvoje globalų atominės energetikos atgimimą, darbo vietų skaičius šioje kompanijoje gali augti“, – teigė „Nukem GmbH“ finansų vadovas Dirkas Martensas. Sutarties detales planuojama baigti derinti iki 2009 m. pabaigos. Tačiau abiejų kompanijų sutarimu sutarties detalės nebus skelbiamos.

Apie bendroves

„Nukem Technologies“ tarptautinė veikla apima radioaktyvių atliekų tvarkymo valdymą, atominių elektrinių uždarymą, inžinerines paslaugas. Bendrovė „Atomstroyexport“ vykdo analogišką veiklą. Bendrovėje „Atomstroyexport“ yra viena didžiausių atominių elektrinių statybos bendrovių pasaulyje, joje dirba apie 1200 darbuotojų. „Atomstroyexport“ priklauso Rusijos branduolinės energetikos holdingui „Rosatom“. Panašius projektus kaip Lietuvoje „Nukem Technologies“ dar vykdo Bulgarijoje, Rusijoje, Sankt Peterburgo priemiesčiuose ir Ukrainoje, prie Černobylio elektrinės. Vokietijos įmonė taip pat stato atominį reaktorių Pietų Afrikos respublikoje.

Skaičiai ir faktai

IAE panaudoto branduolinio kuro saugyklų statyba turėtų būti baigta iki 2011 m. kovo. Jose planuojama sutalpinti apie 18 tūkst. kuro rinklių, iškrautų iš 1 ir 2 IAE reaktorių, kurie yra didžiausi tokio tipo reaktoriai pasaulyje. Tiesa, projektą vėluojama įgyvendinti jau beveik dvejus metus. Pagal pirminę sutartį su rangovo konkursą laimėjusiu bendrovių "Nukem Technologies" ir "Gesellschaft für Nuklear-Service" konsorciumu panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyba turėjo būti pradėta dar pernai rudenį.

Dėl vėlavimo gali smarkiai šoktelėti IAE uždarymo sąnaudos. Kol kas nežinia, kokia tai suma, tačiau vien branduolinio kuro saugyklos projekto kaina gali siekti apie 200 mln. eurų (690,6 mln. litų). Suma nemaža, tačiau ministerija kompensacijos ar netesybų iš vokiečių reikalauti neketina, mat, A.Sekmoko teigimu, pagrindinė vėlavimo priežastis yra Lietuvoje – labai ilgai nebuvo gautas statybos leidimas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teigimu, prašymą išduoti leidimą IAE branduolinio kuro saugyklos statybai turėjo pateikti darbų organizatorė – IAE, kuriai vadovauja Viktoras Ševaldinas, neslepiantis nepasitenkinimo tuo, kad politikai nusprendė uždaryti ilgametę jo darbovietę.

Be to, ir generalinio rangovo konkursą pernai laimėjusi bendrovė "Ranga IV" šiuo metu turi daug finansinių problemų.