Budrys: Maskvos strategija – kelti chaosą, mūsų atsakas – vienybė ir galia

„Šiandienos saugumo iššūkiai rodo, kad Rusijos veiksmai – nuo karo Ukrainoje iki hibridinių atakų ir dezinformacijos – yra nuosekli strategija silpninti Europą“, – ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime cituojamas K. Budrys.

„Maskvos planas – kelti chaosą, o mūsų atsakas turi būti vienybė ir galia. Privalome stiprinti Rytinio flango saugumą, didinti paramą Ukrainai ir neleisti agresoriui primesti mums savo sąlygų ir naratyvų“, – sakė jis.

Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo susitikęs su Europos Parlamento (EP) Saugumo ir gynybos komiteto pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari Agnes Strak Cimerman) ir Užsienio reikalų komiteto pirmininku Davidu McAllisteriu (Deividu Makalisteriu).

Susitikimuose su EP atstovais aptarta regiono saugumo situacija, Rusijos agresija prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės, taip pat paramos Ukrainai ir jos narystės ES klausimai.

Anot ministerijos, K. Budrys paragino stiprinti NATO ir ES atsaką į hibridines grėsmes – įgyvendinti Rytinio flango stebėsenos iniciatyvą, plėsti oro gynybos pajėgumus, stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir kovos su bepiločiais sprendimus.

„Lietuva jau investuoja į šias sritis, gerina institucijų koordinavimą ir didina pasirengimą reaguoti į oro grėsmes“, – teigiama pranešime.

Pasak K. Budrio, Europos solidarumas su pafrontės valstybėmis, kovos su Kremliaus dezinformacija stiprinimas ir nuoseklus spaudimo didinimas Rusijai diplomatinėmis, ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis, kartu užtikrinant tvarią paramą Ukrainai, yra būtini siekiant ilgalaikio saugumo ir stabilumo Europoje.

Aptariant siekį nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sėsti prie derybų stalo, ministras pabrėžė, kad Europa turi veikti atsakingai ir principingai: bet kokie kontaktai negali legitimizuoti agresijos ar atverti kelio „įprastam bendradarbiavimui“.

„Esminis tikslas išlieka nepakitęs – stiprinti Ukrainą, siekti teisingos ir tvarios taikos bei kurti Europos saugumą, paremtą atgrasymu, realiais pajėgumais ir tvirtu transatlantiniu ryšiu“, – rašoma pranešime.

Kaip rašė BNS, pastaruoju metu dronų incidentai Baltijos šalyse tampa vis dažnesni, dažniausiai krenta į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.

Baltijos šalys yra pabrėžusios, kad dronų incidentai yra plataus masto Rusijos agresijos karo pasekmė ir kad tokie įvykiai gali kartotis.

Dėl oro erdvės pažeidimų dalyje Lietuvos teritorijos gegužės pabaigoje du kartus skelbtas oro pavojus.