Bulvės brango nedaug

Bulvės brango nedaug

2025-11-23 23:00
Parengta pagal LŽŪDC

Žemės ūkio duomenų centro analizė, apimanti septynių didžiausių Lietuvos apskričių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus – turgavietes, rodo, kad vidutinė bulvių kaina 2025 m. sausio–spalio laikotarpiu buvo 89 centai už 1 kg.

Karalienės: bulvės jau daug metų užima svarbiausią vietą lietuvių virtuvėje.
Karalienės: bulvės jau daug metų užima svarbiausią vietą lietuvių virtuvėje. / freepik.com nuotr.

Lėmė klimatas

Palyginti su 2024 m., kai bulvės kainavo apie 81 centą, jų kaina išaugo maždaug 10 proc. Vis dėlto, įvertinus infliaciją ir maisto produktų brangimą, šių metų bulvių kaina vis dar nesiekia 2023-iųjų lygio, kai 1 kg kainavo vidutiniškai 88 centus.

Pasak Lietuvos žemės ūkio duomenų centro (LŽŪDC) Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės dr. Irmos Jankauskienės, 2024-ieji išsiskyrė ypač žemomis bulvių kainomis dėl gero derliaus ir gausios pasiūlos visoje šalyje, o 2025 m. kainų augimą lėmė gamtinės sąlygos, padidėjusios auginimo ir transportavimo išlaidos.

„Šiemet, po vėsesnio ir lietingesnio pavasario, derlius buvo kuklesnis, o augę energijos ir logistikos kaštai šiek tiek augino kainas. Vis dėlto jos išlieka stabilios – panašios kaip 2023-iaisiais“, – aiškina dr. I. Jankauskienė.

Nuo pigiausių iki brangiausių

Nors Lietuva atrodo nedidelė, bulvių kainų skirtumai tarp regionų yra ryškūs – nuo pigiausių iki brangiausių apskričių turgaviečių skirtumas siekia apie penktadalį (18 proc.).

Analizuojant 2025 m. sausio–spalio kainų vidurkius, matyti, kad pigiausios bulvės fiksuotos Klaipėdos apskrityje – vidutiniškai 0,83 euro už 1 kg. Nedaug brangesnės – Marijampolės (0,85 euro), Alytaus (0,87 euro) ir Panevėžio (0,88 euro) apskrityse.

Kaune bulvės kainavo apie 0,89 euro už 1 kg, o brangiausios – Šiauliuose (0,93 euro) ir Vilniuje (0,98 euro).

Pasak Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto dr. Evaldo Stankevičiaus, kainų skirtumus lemia ne tik derlius ar sezoniškumas, bet ir vietos rinka.

„Kainas formuoja ne vien gamtinės sąlygos. Didmiesčiuose, ypač Vilniuje, bulvės dažniau parduodamos jau atrinktos, nuplautos ar fasuotos – tai natūraliai padidina kainą. Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse dalis prekybos vyksta tiesiogiai iš augintojų, todėl grandinė nuo lauko iki prekystalio trumpesnė, o kaina – mažesnė“, – aiškina dr. E. Stankevičius.

Šviežių bulvių efektas

Bulvės – vienas aiškiausių sezoniškumo pavyzdžių Lietuvos turgavietėse. Metų pradžioje jų kaina svyruoja apie 70 centų už 1 kg, tačiau birželį, kai pasirodo pirmosios šviežios bulvės su plona odele, kainos šokteli net 2,5 euro.

Turgavietėse galima pamatyti įdomų kontrastą – šalia prekiaujama ir pernykščiu, ir nauju derliumi, o kainų skirtumas tarp jų gali būti net dvigubas.

Ankstyvosios bulvės kasamos jau birželį – tai pirmasis, trumpas, bet lauktas derlius. Pagrindinis bulviakasis prasideda rudenį, kai naktys rasotos ir žemė drėgna – ūkininkai sako, kad bulvės prinoksta tuomet, kai rasa jau nebeišdžiūva.

Tada ir kainos ima kristi – rugpjūtį–rugsėjį jos pamažu slūgsta, o spalį–gruodį 1 kg kaina grįžta iki 60–70 centų už 1 kg.

Žiemos mėnesiais, kai bulvės tampa kasdieniu, o ne sezoniniu produktu, jų kaina išsilygina ir išlieka stabili iki naujo derliaus.

Šis ciklas kartojasi metai iš metų, o birželio šviežių bulvių efektas – tarsi trumpas vasaros ekonomikos pulsas, rodantis, kaip mūsų pirkimo įpročius lemia ne skaičiai, o kvapas, skonis ir laukimo jausmas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų