– Papasakokit plačiau apie šį būstą.

– Čia yra loftas, toks nestandartinis objektas. Iš tikrųjų, tokių objektų nuomai trūksta rinkoje, nes yra paklausa iš nuomininkų pusės. Dažnai jaunimas ieško tokių ar panašių būstų ir nelabai turi iš ko rinktis. Dažnai net ir kalbant apie kainą nėra su kuo ją palyginti, o kai kam kvadratinio metro kaina, lyginant su standartiniais butais, atrodo per didelė. Bet kadangi tai nestandartinis objektas, jo kainodara taip pat gali būti nestandartinė.

– Kokie yra žmonių poreikiai?

– Šiandien kliento poreikiai yra maksimaliai dideli. Žmonės nori, kad viskas būtų paruošta iki smulkmenų, kad tereikėtų atsinešti dantų šepetėlį ir šlepetes. Kartais netgi tenka šeimininkams keisti baldus ir pritaikyti juos pagal nuomininko poreikius. Tačiau tai turi būti racionalu, kad būsto savininkas galėtų išnaudoti turtą ateityje. Jeigu tam tikri daiktai yra labai pritaikyti vienam nuomininkui, bet nebūtini kitiems, savininkas gali nuspręsti į tai neinvestuoti, nes vėliau jie gali tapti nereikalingi. Vis dėlto, šiandieninis nuomininkas nori, kad viskas būtų kuo labiau pritaikyta jo poreikiams – nuo minkštų baldų iki mažų detalių, tokių kaip žurnalinis staliukas, spintelės ar džiovyklė.

– Nuo to priklauso ir būsto kaina – tiek nuomojant, tiek perkant. Kaip jūs sakote, jei padėtas naujas televizorius, kaina atitinkamai pakyla. Apie kokias kainas mes galime kalbėti rugsėjo mėnesį?

– Rugsėjo mėnesį nuomos kainos paprastai pakyla 10-15 proc., lyginant su ramesniu gruodžio-sausio laikotarpiu. Rugpjūtis ir rugsėjis yra aktyviausias laikotarpis rinkoje. Populiariausias nuomos variantas šiai dienai yra vieno miegamojo, iš viso dviejų kambarių, butas naujos statybos name netoli centro. Toks butas įprastai nuomojamas už 600-700 eurų, plius komunaliniai mokesčiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs sakėte, kad lofto kainos negalima lyginti su įprastais butais, bet kiek kainuotų man mėnesį čia pagyventi?

– 800 eurų.

– Dabar į sostinę ir kitus didžiuosius miestus atkeliavo studentai. Kaip jie keičia nuomos rinką?

– Jie keičia, bet nebe taip stipriai, kaip anksčiau. Šiandien nuomos rinka yra sudaryta iš daugiau segmentų negu anksčiau, o studentų dalis sumažėjo. Be to, daug tėvų dabar perka būstą savo vaikams, todėl jie automatiškai iškrenta iš nuomos rinkos. Jie nebetampa nuomininkais arba tiesiog mokosi pirmame, antrame kurse, mato, kad jau įsitvirtino, sakykime, sostinėje ar kitame didmiestyje ir tuomet nusprendžia pirkti būstą, kad nereikėtų mokėti nuomos ir galbūt tai būtų investicija ateičiai. Tai automatiškai sumažina jų dalį nuomos rinkoje, tačiau vis tiek skatina rinkos aktyvumą. Rugpjūtis, antroji liepos pusė, kai paskelbiami stojimo rezultatai, sukelia didelį suaktyvėjimą.

– Didžiausias galvos skausmas kyla tiems, kurie nusprendžia likti Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje ir svarsto, ar toliau nuomotis, ar jau pirkti savo nuosavą būstą. Kada reikia priimti tokį sprendimą? Jei nusprendėte likti mieste, kuriame ketinate toliau kurti savo ateitį, kokius kriterijus reikėtų įsivardinti, kad jau nebeapsimoka nuomotis, reikėtų nusipirkti?

– Aš siūlyčiau nuomos sutartį sudaryti taip, kad jos laikotarpis nesibaigtų rugpjūtį. Jei nuoma prasideda rugpjūtį, rekomenduoju sudaryti sutartį ne lygiai metams, o šiek tiek trumpesniam ar ilgesniam laikui. Taip kitąmet išvengtumėte rugpjūčio, kai nuomininkams būsto paieška tampa sunkiausia. Geriausia pradėti nuomos sutartį birželį arba spalį, kai rinkoje yra daugiau pasirinkimo galimybių. Kalbant apie pirkimą, manau, kad pakanka planuoti 2-3 metams į priekį. Nebūtina rinktis būsto 10-15 metų, nes gyvenimo aplinkybės gali pasikeisti – atsiras antroji pusė, vaikai, parduosit esamą būstą ir įsigysit kitą.