„Kol kas, sakykime, viskas yra gerai. Turime keletą susidomėjusių kompanijų, kurios yra pasirengusios dokumentus, pildo dokumentus. Matysime, kaip bus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė  D. Kreivys, dalyvaujantis Baltijos regiono energetikos ministrų susitikime.

Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

D. Kreivio teigimu, situacija pasaulinėje jūros vėjo rinkoje šiuo metu sudėtinga: dalis nuostolius patiriančių vystytojų pasitraukia iš anksčiau planuotų projektų, juos nenoriai finansuoja bankai, be to, neatsistatė per kovido pandemiją sutrūkinėjusios tiekimo grandinės.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2,4 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą paskelbė sausį. Aukciono dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus gali iki pirmadienio.

Tiek Energetikos ministerija, tiek rinkos dalyviai anksčiau vylėsi, kad antrajame konkurse dėl patrauklesnių jo sąlygų dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame, kai jų dalyvavo tik du – minimalus aukciono sąlygose numatytas skaičius.

Apie ketinimą dalyvauti aukcione viešai pernai rugpjūtį buvo paskelbę tik Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs – minimalią kainą pasiūlęs ir jo nelaimėjęs – didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Rinką stebintys ekspertai taip pat neatmetė, kad aukcione gali dalyvauti ir Danijos investicijų įmonė „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP). kurios valdomas fondas kartu su „Ignitis grupe“ gruodį įgijo teisę vystyti 1,4 gigavatų (GW) galios jūrinį vėjo parką Estijoje, Rygos įlankoje.

Savo ruožtu jūros vėjo parkų aukcionus Lietuvoje ir Estijoje pernai laimėjusi „Ignitis grupė“ antrajame konkurse dalyvauti neketina.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.