Galingomis ovacijomis ir varpų dūžiais ketvirtadienio naktį uždaryta akcijų prekyba Jungtinėse Valstijose.

Amerikietiškų kompanijų akcijos į viršų šovė keliolika procentų. O labiausiai išlošė tas, kas rinkimuose rėmė D. Trumpą.

„Elono Musko „Tesla“ pabrango 16 proc. ir per vieną dieną atpirko visas išlaidas, kurios buvo patirtos per rinkiminę kampaniją“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų akcijų indeksų rinkimų dieną pakilo pustrečio procento. O kriptovaliuta bitkoinas sumušė visų laikų rekordą.

Bet kas patikėjo, gali ir nusivilti. Ketvirtadienį didžiojo septyneto kompanijų tokių kaip „Nvidia“, „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“, „Meta“ akcijos jau krito iki kelių procentų ar net smuko.

LNK stop kadras.

„Mažmeniniai investuotojai neturėtų vaikytis tokių netikėtumų faktorių ir bandyti iš to uždirbti, nes tai nėra investavimas, o labiau spekuliavimas“, – teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Visada yra patarimas numeris vienas: investuoti labai nuobodžiai ir labai ilgam, tai yra 10, 15, 30 metų ir tada mes uždirbame“, – tikino M. Dubnikovas.

Skaudžiai į D. Trumpo pergalę reaguoja žalioji energetika. Mat naujasis prezidentas žvalgosi ne į vėjo elektrines, o kaip aktyviau pumpuoti naftą. Įvesti daugiau sankcijų Irano naftos eksportuotojams.

D. Trumpas teigia: Amerika naftos turi daugiau nei Saudo Arabija ir Rusija.

„Dvi neblogos žinios, tiems, kurie labiausiai susirūpinę, o kaip bus su nafta ir dujomis. Tai  mums labai svarbu, nes Europa 80 proc. daugiau dujų importuoja“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

„Naftos gavybos apimtys didės, o didėjant pasiūlai, natūralu, kad ir kainoms spaudimas bus gerokai didesnis. Tikėkimės, kad šitas scenarijus išsipildys“, – vylėsi I. Genytė-Pikčienė

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau Europa su nerimu žiūri į D. Trumpo grasinimus įvesti visuotinius muito tarifus importui iš visų prekybos partnerių, įskaitant ir Kiniją.

„Tai yra muitų karas. 60 proc. muitai kinų prekėms ir potencialiai iki 20 proc. europietiškoms prekėms“, – sakė M. Dubnikovas.

„Karas vyksta tarp Kinijos ir Europos Sąjungos dėl JAV rinkos, nes mes visi norime būti ten, eksportuoti, nes tai labiausiai perkamiausia rinka“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.

Ekonomistai bijo, kad ES gali pakliūti į kryžminę prekybos ugnį.

Padidinus muitus į Europą plūstels daug pigių prekių iš Kinijos, o pati skaičiuos šimtus milijardų eurų siekiančius nuostolius.

„Net tarifų nebūtina įvesti, tiesiog kalbos apie galimą įvedimą paskatins dalį įmonių iš Europos persikelti į JAV“, – prognozavo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Bet mes turime kitą kozirį, per praėjusius metus tas balansas buvo labai jau lygus, nes mes pirkome energetinių išteklių iš JAV, tai sakyt, kad tai bus apmokestinama tiesiogiai Lietuva, aš abejoju..“ – kalbėjo V. Janulevičius.

Šiemet lietuviškos prekės į Ameriką sudarė vos 7 proc. viso eksporto.