Ryžtinga pertvarka

Nuo šių metų pradžios Klaipėdoje veikia žuvininkystės tarnyba, buvusi Vilniuje. Nuo 182 iki 149 žmonių sumažėjo tarnybos darbuotojų skaičius. Joje nebeliko ne tik buvusios direktorės Indrės Šidlauskienės, bet ir jos pavaduotojo, Klaipėdoje dirbusio Vaclovo Petkaus.

Vyko tarnybinis tyrimas ir kito šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo Aido Adomaičio.

Suplanuota iki liepos 1 d. Klaipėdos universitetui perduoti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus infrastruktūrą Kopgalyje. Iki rugsėjo 1 dienos suplanuota įsteigti atskirą Žuvininkystės tarnybos padalinį žuvivaisa. Po šių pertvarkymų Žuvininkystės tarnyboje liks tik apie 50 darbuotojų.

Visuose etapuose pertvarką lydėjo nepasitenkinimai, kad mažinama jos kompetencija. Tai suprantama, nes ji palietė nemažai žmonių. Bet ryžtingai buvo žengiama link užsibrėžto tikslo. Taip turėtų būti visose srityse, nes sumažėjus Lietuvoje žmonių skaičiui, tiek daug valdininkų nebereikia

„Pertvarka - ne vienos nakties planas, prie jo eita žingsnis po žingsnio, siekiant kartu su Žuvininkystės tarnybos darbuotojais atnaujinti ir sustiprinti šią tarnybą, kad darbas vyktų sklandžiau, efektyviau ir taupiau“, - teigė žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

Dalis žvejų nepatenkinta

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad nauju Žuvininkystės tarnybos vadovu išrinktas Tomas Kazlauskas. Jis dirbo Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės įsipareigojimų vykdymo skyriaus vedėju.

Iš viso į šią pareigybę pretendavo 18 asmenų, bet du atsiėmė dokumentus, keturi neišlaikė vadovavimo gebėjimo testų, dar keli neatvyko į konkursą. Vadovas buvo renkamas iš 9 asmenų.

Komisija buvo griežta, į ją be Žemės ūkio ministerijos atstovų buvo įtraukti premjero įgaliotas atstovas, Valstybės tarnybos departamento deleguotas narys.

Atrodytų, kad po tokio konkurso abejonių dėl jo skaidrumo nebeturėtų kilti. Tačiau nepatenkintų T.Kazlausko išrinkimu yra ir ne kur nors kitur, o Klaipėdoje, tarp žvejų.

Labiausiai užkliuvo tai, kad T.Kazlauskas išrinktas iš buvusios Žuvininkystės tarnybos nomenklatūros Vilniuje.

„Mano nuomone, naujas tarnybos vadovas tęs senąjį kursą, o be to ir buvusių Tarnybos vadovų darbelius dar reikės pridengti“, - svarstė Arvydas Žiogas.

Jo nuomone, T.Kazlauskas neatliko tinkamai savo tiesioginių su darbu susijusių funkcijų ir nesugebėjo tinkamai įvertinti menkių išteklių būklės, todėl nėra pagrindo perskirstyti žvejybos kvotas.

Tokiu būdu žvejybos įmonės yra paliktos be žvejybos kvotų ir jų laukia tik bankrotas, kitaip tariant subalansuos sektorių per įmonių bankrotus.

„Mano nuomone T.Kazlauskas, vilnietis atvyksta į Klaipėdą užbaigti Baltijos jūros žvejybinio laivyno sunaikinimą“, - svarstė A.Žiogas.

Jo nuomone, pertvarka buvo vykdoma tam, kad įvyktų esminis organizacinis persitvarkymas, atsirastų naujas požiūris į žvejybą. Tačiau, lūžis neįvyko, gyvensime po senovei su visomis problemomis toliau. Žuvininkystės pareigūnai turi labai daug galių sutvarkyti šį sektorių. Vien įvedus didžiųjų žvejybos laivų nuolatinę kontrolę (vaizdo arba nuolatos laive esantis inspektorius) pavyktų perskirstyti kvotas nes yra pagrįsta rizika, kad sugavimai yra neteisingai deklaruojami.

Tačiau patys žvejai dėl požiūrio į naująjį Žuvininkystės tarnybos vadovą nėra vieningi. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad žino T.Kazlauską ir iš visų kandidatų jis buvęs geriausias. Ši asociacija siūlė tarnybos vadovų konkurse dalyvauti Europos Komisijos žvejybos inspektoriumi dirbusį Remigijų Saką, bet jis neišlaikė vadovavimo gebėjimų testo.

Rėžė nevyniodamas į vatą

Žinoma, kad konkurse dalyvavo ir daugiau klaipėdiečių, tarp jų ir žvejybos bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius, dar keli klaipėdiečiai. 

Kodėl nebuvo išrinktas klaipėdietis, o dirbti į Klaipėdą važiuos žmogus iš Vilniaus? Ar Klaipėdiečiai prastai pasirodė konkurse?

Ne iš vieno girdėjau teiginį, kad geriau žvejų problemų nei bendrovės „Rikneda“ vadovas S.Vagnorius tikrai niekas negalėjo žinoti.

S.Vagnorius teigė nesuprantantis, kodėl jam buvo skirtas palyginti nedidelis balas. Galbūt lėmė tai, kad jis atvirai dėstė, jog žvejų situacija esanti apgailėtina. Jis komisijai aiškino, kad Baltijos jūros žvejybos versle maždaug pusę laivų reikia supjaustyti, o laivui paskirti kvotų tiek, kad jis per metus galėtų uždirbti ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų. Tada laivas bus rentabilus, išlaikys įgulas. Taip padarę latviai ir estai. Jie gavę kompensacijas už nereikalingus supjaustytus laivus. Iš tų pinigų jie perkantys žvejybos laivus su kvotomis Lietuvoje. Taip pat jis kalbėjo apie kvotų skirstymą, laivų pajėgumą, kuris nesubalansuotas, vienos verslo grupės įsigalėjimą Lietuvos Baltijos jūros žvejyboje, žuvų produkcijos pridėtinės vertės kūrimą, dirbtinį žvejų verslo stūmimą link bankroto.

„Aš esu nesisteminis žmogus ir sistemai matyt netinkamas. Gal kiek per aštriai pasakiau, nevyniodamas į vatą ir komisijai matyt nepatiko. Tarpais mane stengdavosi pertraukti“, - prisiminė S.Vagnorius, pridėdamas, kad ten Vilniuje valdininkai ne labai supranta, ką daro su žvejais Klaipėdoje.  

S.Vagnorius mano, kad konkursas buvęs šališkas, galbūt jau iš anksto viskas buvę nuspręsta. Jis žada paprašyti iš konkurso rengėjų konkurso medžiagą, įrašus ir su jais susipažinti. Galbūt netgi kreipsis į teismą? „Rikneda“ turi bylinėjimosi su Vilniaus tarnybomis patirties, kai jo bendrovei neskyrė dalį iš kitos bendrovės išpirktų kvotų. Teismas pripažino, kad kvotų dalis iš „Riknedos“ buvo atimta neteisėtai. Taip pat „Rikneda“ bylinėjasi ir dėl pradangintų jos žvejybos boto pajėgumų. S.Vagnorius buvo ir vienas iš kreipimosi į Europos Teisingumo teismą iniciatorių, kur žvejai bylinėjasi prieš Lietuvos valstybę.