Tiekėjai tikina, jog elektros kainas lemia situacija rinkoje, todėl jie negalėjo atsakyti, kaip likusi savaitė paveiks konkurenciją.

Nepriklausomų tiekėjų atstovai taip pat negalėjo pažadėti, jog kitą savaitę vienos laiko zonos fiksuota kaina neperkops reguliuotojo nustatyto visuomeninio tarifo ribos – 33 centų už kilovatvalandę.

Kompensavimo tvarka ir kainos suteikia daugiau aiškumo

Pagal Vyriausybės gegužės pabaigoje patvirtintą tvarką nuo liepos iki gruodžio pabaigos valstybė buitiniams vartotojams už elektrą padengs iki 9 centų už kilovatvalandę, tačiau ne daugiau kaip iki 24 centų – žemiau šių „grindų“ nebus kompensuojama. 

BNS kalbinti nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai sutiko, kad Vyriausybės patvirtinta kompensacijų tvarka bei reguliuotojo paskelbta visuomeninė elektros kaina („standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo liepos sieks 33 centus už kWh) vartotojams suteikė daugiau aiškumo.

„Ko gero, šituos skaičius reikėjo turėti jau prieš gerą mėnesį, kad klientai žinotų, koks yra bendras vaizdas, bendras paveikslas, galėtų objektyviai suprasti, ką siūlo nepriklausomi tiekėjai, kokia yra visuomeninio tarifo kaina, kokia yra valstybės parama. Dabar vaizdas yra pilnas“, – BNS teigė tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

Pasak „Igničio“ atstovės Lauros Beganskienės, VERT paskelbta visuomeninė elektros kaina leidžia vartotojams įsitikinti, jog elektra brangsta ne dėl rinkos liberalizavimo.

„VERT paskelbta visuomeninio tiekimo kaina tik patvirtina, kad ne elektros rinkos liberalizavimas darė įtaką elektros kainos šuoliui. Kaina galutiniam vartotojui labiausiai priklauso nuo elektros kainos biržoje ir jos ateities sandorių“, – BNS teigė L. Beganskienė.

„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga taip pat sutiko, jog žinia apie kompensacijas bei visuomeninę kainą įneš daugiau aiškumo, tačiau abejojo, ar ši žinia pasieks visus vartotojus. Pasak jo, kai kuriems gyventojams liberalizavimas  gali būti vis dar neaiškus.

„Dalis vartotojų, sakyčiau, dar iki galo nelabai supranta, kas yra likti su „Igničiu“, o kas yra pereiti pas „Ignitį“ kaip nepriklausomą tiekėją. Tai yra vienos iš tų dedamųjų, kurios bet kuriuo atveju jau turėjo atsakyti į tą klausimą. Ar visi vartotojai tą žinutę nuskaitė, ar visi vartotojai tai supras, nesu tuo tikras, tačiau tai bet kuriuo atveju įneš aiškumo“, – BNS sakė M. Giga.

Jo nuomone, reguliuotojo patvirtintas 33 centų visuomeninis tarifas gali būti paskata trečiojo etapo – mažiausiems vartotojams pasirinkti nepriklausomą tiekėją nelaukiant metų pabaigos.

„Jeigu liksi visuomeniniame tiekime, mokėsi tiek pat, kiek pasirinkęs nepriklausomą tiekėją – dvidešimt keturis centus po kompensacijos. Tai suponuoja, kad galbūt nėra ko laukti net ir trečiajai bangai – reikia rinktis tiekėją dabar, nes pas visuomeninį tiekėją nebus kažko kito, nebus kažkaip geriau“, – teigė „Elektrum Lietuvos“ vadovas.

Nepriklausomą tiekėją spės pasirinkti ne visi

Nepriklausomo tiekėjo vis dar nepasirinko 290,4 tūkst., arba 39 proc. antrojo etapo vartotojų, rodo VERT ketvirtadienį pateikti duomenys. Tai vartotojai turi padaryti iki birželio 18-osios (imtinai), o pasirašę sutartis vėliau, elektrą iš tiekėjo galės pirkti nuo rugpjūčio.   

Artėjant galutiniam terminui, daugelis nepriklausomų tiekėjų atstovų teigia pastebintys augančius vartotojų srautus.

Pasak L. Beganskienės, pastaruoju metu „Ignitis“ klientų aptarnavimo bei skambučių centruose matomi kelis kartus išaugę klientų srautai.

Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovo bei tiekėjos „Perlas energija“ direktoriaus Viliaus Juraičio teigimu, vien r antradienį įmonė pasirašė 2,5 tūkst. sutarčių.

Vis dėlto, pasak „Enefit“ vadovo V. Koryznos, klientų srautui augant įmonė staigaus jų šuolio nejaučia. 

„Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga mano, jog vartotojų delsimą pasirinkti tiekėją lemia vasara, taip pat antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėliojimas bei užtrukę valdžios institucijų sprendimai dėl kainų ir kompensacijų.

„Dabar tas toks atidėsim-neatidėsim, kaina bus tokia ar kitokia, o dar vasara – dėl to truputį vartotojus apėmė užsnūdimas“, – svarstė M. Giga.

Pašnekovai prognozuoja, kad nepriklausomą tiekėją besirenkančių klientų srautai piką pasieks kitą savaitę. Vis dėlto, kai kurių įmonių atstovai neatmeta, jog iki birželio 18 dienos gali nespėti aptarnauti visų klientų, todėl dalis antrojo etapo vartotojų kuriam laikui pateks į garantinį tiekimą.

„Pirmojo liberalizavimo etapo patirtis leidžia prognozuoti, jog net ir dedant visas pastangas paskutinėmis dienomis visų norinčių fiziškai ar telefonu sudaryti sutartį, gali būti, kad aptarnauti nespėsime“, – teigė „Igničio“ atstovė L. Beganskienė.

V. Koryzna prognozuoja, kad bent jau liepos mėnesį apie trečdalis antrojo etapo vartotojų gali būti nukreipti į garantinį tiekimą .

„Vertinant potencialių klientų diskusijas įvairiuose forumuose ar socialinėje medijoje, galime matyti, kad dažna diskusija vyksta ir apie tai, kad nieko blogo yra būti garantiniame tiekime. Tai panašu, kad iš tų 390 tūkstančių (birželio 6 dieną nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių vartotojų – BNS) galimai bent trečdalis tikrai gali likti garantiniame tiekime“, – teigė V. Koryzna.

Iki birželio 18 dienos nepriklausomo tiekimo nepasirinkusiems vartotojams ESO laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.  Tačiau ir šiems vartotojams bus taikoma 9 centų valstybės subsidija.

Kainas lemia rinka, neatmetama, kad jos gali perkopti 33 centus

Nepriklausomų tiekėjų atstovų teigimu, elektros kainas lemia situacija rinkoje. Todėl jie negalėjo atsakyti, kaip likęs laikas iki galutinio pasirinkimo paveiks tiekėjų tarpusavio konkurenciją.

„Negaliu komentuoti už kitus tiekėjus. Konkurentai, natūralu, stebi vienas kitą. Bet vieno dalyko reikia nepamiršti – su kuo labiausiai šiuo metu konkuruoja nepriklausomi elektros tiekėjai, tai su nuotaikomis, kurios yra biržose. Tai čia yra turbūt didžiausias šiuo metu konkurentas, jeigu norima kalbėti apie tai, ar čia tos kainos ateityje vardan konkurencijos mažės, ar nemažės“, – teigė „Perlas energijos“ direktorius V. Juraitis. 

„Kainos priklauso ir nuo vidinės konkurencijos, kurią mes šiuo metu turime Lietuvoje, ir, be abejo, nuo tos konkurencijos, kuri šiuo metu vyksta su biržomis, kurios labai smarkiai reaguoja į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir Europoje“, – pridūrė jis.

Praktiškai gali bet ką pasirinkti ir artimiausią pusmetį mokėsi dvidešimt keturis centus.

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas įsitikinęs, jog Vyriausybei patvirtintus elektros kainų kompensavimo tvarką artimiausią pusmetį konkurencijos tarp nepriklausomų tiekėjų nebus.

„Svarbu pasirinkti, kad būtų ne daugiau nei trisdešimt trys centai (už kilovatvalandę – BNS) ir mokėsi dvidešimt keturis centus. Praktiškai gali bet ką pasirinkti ir artimiausią pusmetį mokėsi dvidešimt keturis centus“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Jo nuomone, likus savaitei nepriklausomų tiekėjų siūlomi vienos laiko zonos planai su fiksuota kaina neturėtų būti didesni nei visuomeninė elektros kaina – 33 centai.

„Nemanau, kad jie dabar kels. Nes visi žino ir girdėjo, kad 33 centai yra riba, kuri vartotojui nieko nekainuoja, o jeigu jau daugiau bus, tai jam kainuos. Dabar nereikia erzinti to vartotojo“, – teigė V. Jankauskas.

Vis dėlto rinkos dalyviai negalėjo pažadėti, jog kitą savaitę vienos laiko zonos fiksuotas tarifas neperkops 33 centų ribos.

„Mūsų nuomone, greičiausia neturėtų taip nutikti. Bet dar kartą pabrėšiu – rinka yra be galo dinamiška. Viskas priklauso nuo biržos ir nuo to, kiek vartotojų ateis ir pasirašys sutartis“, – BNS teigė V. Juraitis.

„Mes matome, kad elektros rinka yra tokia dinamiška ir tokia greitai besikeičianti, kad politiniai įvykiai, tiekimo sprendimai Europos ir Lietuvos lygiu labai smarkiai lemia ateities finansinių sandorių kainą. Dėl to tai tiesiogiai įtakoja ir kainos fiksavimo planus“, – BNS sakė V. Koryzna.

Jis neatmetė, jog metų pabaigoje elektros kaina gali pasiekti ir 50 centų už kilovatvalandę ribą.

„Kainos prieš keletą savaičių jau buvo pasiekusios ir peržengusios trisdešimt trijų centų už kilovatvalandę ribą. Nors pastaruoju metu kainos nebeviršija šios ribos, negalime atmesti ir tokio varianto – elektros rinkoje nematome konkrečios ir ilgalaikės kainų judėjimo krypties“, – BNS teigė L. Beganskienė.

Lietuvos energetikos agentūra remdamasi preliminariomis tiekėjų siūlomomis kainomis trečiadienį skelbė, kad brangiausiai parduoti elektrą siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“.

„Enefit“ vienos laiko zonos plano su fiksuota kaina tarifas siekė 34,3 cento už kWh, „Igničio“ – 31,1 cento, „Perlas energijos“ – 30,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 30,1 cento.

Pasak agentūros, kai kurie tiekėjai („Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“) siūlo ilgesnio kainos fiksavimo laikotarpio (atitinkamai 36 ir 72 mėnesių) planus, kurių 1 kilovatvalandės kainos yra mažesnės palyginti su trumpesnio kainos laikotarpio (iki 24 mėnesių) planais.