Per pandemiją – ir moksleivių sniego mūšis su kaukėmis. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad vaikai mokykloje – ne atsitiktinumas. „Didelė dalis moksleivių mokykloje yra pasiskiepiję ir matosi pasiskiepijimo rezultatas, nes šiandien mes jau dirbame trečią mėnesį. Per tuos tris mėnesius buvo tam tikrų susirgimo atvejų iki trylikos“, – situaciją komentavo vadovas.

Beveik visi mokytojai seniai pasiskiepiję, jau eina trečio skiepo. „Ta veikla, kur gali sukurti problemas ne tik sau, bet ir kitiems, todėl atsakingas požiūris į skiepijimosi procesą tarsi ir tam tikros brandos raiškos forma“, – tikino S. Jurkevičius.

Grėstų nušalinimas

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti privalomą skiepijimą mokytojams, medikams, globos ir saugos darbuotojams. Jeigu darbuotojai nesiskiepytų – būtų nušalinti, negautų algos. „Kodėl mes imamės drastiškų priemonių būtent tos profesijų grupėms, kurios praktiškai yra pasiskiepijusios?“ – klausė Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Gali prasidėti teisiniai kažkokie procesai, kuriuose dažniausiai liks atsakingas darbdavys, o ne tas, kuris pasiūlė tą idėją.

„Skiepų suteiktas imunitetas, o ir ligos, veikiausiai, suteiktas imunitetas yra linkęs blėsti laikui bėgant. Tai kaip pandemijos būsimų bangų valdymui priemonė, toks reikalavimas gali būti netgi labai pagrįstas“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Nors Vilniaus licėjuje mokytojai skiepijasi savanoriškai, direktorius iš Vyriausybės lauktų labai aiškios tvarkos, kaip reikėtų šalinti nuo darbo nepasiskiepijusius. „Dažnai mūsų politiniame lygmenyje mes sugalvojame kažkokią idėją ir ją numetame įgyvendinti kažkokiai grandžiai. Gali prasidėti teisiniai kažkokie procesai, kuriuose dažniausiai liks atsakingas darbdavys, o ne tas, kuris pasiūlė tą idėją“, – tikino licėjaus direktorius.

Darbdaviai turėtų daugiau galios

Svarstoma neapsiriboti privalomais skiepais vien pedagogams, medicinos ir slaugos darbuotojams. Siūloma leisti visų įmonių vadovams patiems spręsti, ar jų darbuotojai turi būti pasiskiepiję. „Ir tai tiesiog reikštų, jog darbdavys darbuotojo atžvilgiu tokį reikalavimą gali kelti“, – teigė I. Šimonytė.

Darbdavių atstovas Danas Arlauskas pritaria: „Iš tikrųjų čia labai geras dalykas. Mes visada sakėme: duokite daugiau laisvių savivaldai priimti sprendimus ir atsakomybę. Tame tarpe, žinoma, ir darbdaviams“.

Profsąjungos – kategoriškai prieš. „Pradėjo nuo tam tikrų profesijų grupių ir užbaigia visais darbuotojai“, – teigė I. Ruginienė.

Anot profsąjungų vadovės, privalomai reikia skiepytis išskirtiniais atvejais – jei pamatoma, kad kažkuriame sektoriuje padėtis bloga. „Jeigu tu matai, kad iš tikrųjų yra prielaidos tą nustatyti, tu tada ir išeini su pasiūlymu. Bet dabar ateini ir buri iš kavos tirščių ir dar paisai kažkokias nesąmones apie darbuotojų saugą ir sveikatą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Jeigu mes nustatome prievolę, turi būti sudėti absoliučiai visi mechanizmai, kas turi vykti, jeigu visgi įvyksta kažkas, kas yra nenumatyta.

„Jeigu žiūrint pasaulinę praktiką, tai kiti žymiai toliau nuėję negu mes, kol kas tik bandome šitą“, – tikino D. Arlauskas.

Kas atlygintų žalą?

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka – yra darbų, kur žmonės privalo skiepytis, jeigu nori dirbti. „Tam tikroms situacijoms esant, manau, kad taip“, – teigė jis.

Bet, anot A. Verygos, būtina privaloma numatyti žalos atlyginimą, jeigu po privalomo skiepo pašlytų sveikata. „Jeigu mes nustatome prievolę, turi būti sudėti absoliučiai visi mechanizmai, kas turi vykti, jeigu visgi įvyksta kažkas, kas yra nenumatyta“, – kalbėjo A. Veryga.

Net jeigu darbdaviai nereikalaus, kad darbuotojai skiepytųsi, nuo gruodžio nepasiskiepiję turės reguliariai testuotis. Tai – apie 100 eurų kas mėnesį. „Permanentinis tavo pinigų išleidimas keičia žmogaus sąmonę ir motyvaciją, kad reikia elgtis kažkaip kitaip“, – tikino D. Arlauskas.

Nuo kada įsigaliotų privalomas skiepijimas tam tikroms profesijoms, kol kas neaišku.