Nepaisydami gausėjančios bedarbių armijos parlamentarai vakar pataisė kai kuriuos Darbo kodekso nuostatus darbdavių naudai. Tačiau šiems teks susitarti su kolektyvu.

Galimybė spausti darbuotojus

Nuo šiol darbdavys galės atleisti darbuotoją apie tai įspėjęs jį vos prieš mėnesį. Tiesa, parlamentarai įstatymo pataisose paliko nuostatą, kad atleisti darbuotoją įspėjus jį prieš mėnesį galima tik tokiu atveju, jei šis terminas numatytas kolektyvinėje sutartyje. Kitu atveju nutraukti darbo sutartį darbdavys, kaip ir anksčiau, turi teisę tik raštu apie tai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.

Kai kurie Seimo nariai aktyviai priešinosi šioms įstatymo pataisoms ir net vadino jas vergoviškomis. Tačiau už tokius Darbo kodekso pakeitimus balsavo 58 Seimo nariai, o prieš – vos 13. Susilaikė 37 parlamentarai.

"Jau girdėjau kolegų argumentus, kad tebūnie demokratija, gal darbdaviai ir darbuotojai susitars. Tačiau aš nemačiau nė vieno atvejo, kad jie susitartų. Kodekse paliekamas svertas darbdaviams spausti darbuotojus, ypač dabartinėmis sunkmečio sąlygomis, kai prie darbdavių durų rikiuojasi milžiniškos eilės. Kiekvienas verslininkas sakys: nenori pasirašyti tokios sutarties, eik lauk. Ypač mažuose miesteliuose darbdaviai šantažuoja darbuotojus, kad jei šie neišeis savo noru arba nepriims jų primetamų sąlygų, tai miestelyje apskritai niekada negaus jokio darbo", – kalbėjo Seimo narys Edvardas Žakaris.

Kompensacijos – dalimis

Be to, Seimas iki dviejų savaičių sutrumpino laiką, per kurį darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie sumažintus atlyginimus arba pasikeitusias mokėjimo už darbą sąlygas. Iki šiol galiojo vieno mėnesio terminas.

Taip pat leista darbdaviui su atleidžiamu darbuotoju atsiskaityti ne iš karto, o per tam tikrą laikotarpį. Dabar privalu visiškai atsiskaityti žmogaus atleidimo dieną.

"Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau nei kas mėnesį", – rašoma Darbo kodekso pataisose.

"Suprantu, kad padidinome verslui mokesčių naštą, ir tam, kad jų per daug nenuskriaustume, turėtume liberalizuoti darbo rinką. Tačiau pažiūrėkite, kas dedasi šalyje. Bedarbių armija jau viršija 200 tūkst. Darbdaviai ką norėjo, tą jau padarė. Nereikia čia vaidinti demokratijos ir žaisti geradarių. Šiame įstatyme palikta pilna antikonstitucinių dalykų. Kaip jaustis dešimtmetį ar daugiau gamykloje dirbusiam žmogui, kuris išspiriamas net be padėkos ir dar kelis mėnesius yra verčiamas laukti išeitinės kompensacijos, o su prieš metus priimtu jaunuoliu bus atsiskaityta iš karto. Gerai, kad komitetas (Socialinių reikalų ir darbo komitetas – red. past.) bent jau ištrynė iš šio įstatymo kai kuriuos vergvaldystės dalykus", – Darbo kodekso pataisas kritikavo buvęs ilgametis Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Užvirė diskusija

Jam pritarė Vytenis Andriukaitis ir keli kiti Seimo nariai. O buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys stojo darbdavių pusėn.

"Dabar kenčia ir įmonės. Norėdami išvengti bankroto verslininkai turi mažinti veiklos apimtį ir atleisti dalį darbuotojų. Tačiau dabar jie verčiami mokėti didžiules išeitines kompensacijas. Mažesnės įmonėms tai – mirties nuosprendis, nes jos tiek pinigų neturi. Verslas moka valstybei didžiulius pinigus, o mes dar apsunkiname jiems gyvenimą. Be to, čia net nekalbama apie tai, kad iš viso nereikia mokėti kompensacijų, o tik leisti mokėti dalimis, – Seimo posėdyje savo argumentus dėstė R.J.Dagys. – Turime keisti darbo santykius taip, kaip yra Europoje, kad darbuotojai galėtų patys tartis su darbdaviais. Turėtume būti tik šių santykių arbitrai, o ne juos reguliuoti."

Nieko bloga nemato

Profesinės sąjungos šias pataisas taip pat vertina teigiamai. Esą darbuotojams nauji Darbo kodekso nuostatai tikrai nepakenks, o tik atvers duris socialiniam dialogui su darbdaviu.

"Daugelis nuostatų, kurie atrodo nenaudingi darbuotojams, priimami tik su sąlyga, kad jie bus įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje darbdaviui susitarus su darbuotojais. Trišalėje taryboje mums darbdaviai taip pat įrodinėjo, kad yra nemažai įmonių, kuriose nepasirašytos kolektyvinės sutartys, ir kad tiems verslininkams pataisos nieko gera neduos. Tai gerai, jei darbdavys nelinkęs į socialinį dialogą, tegul lieka galioti senos sutartys", – dienraščiui aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Jis įsitikinęs, kad darbuotojai išsiderėjo geriausia, kas tik buvo įmanoma. Pavyzdžiui, dabar kolektyvinėje sutartyje bus galima numatyti daugiau viršvalandžių.

Kai kurios pataisos iš tiesų naudingos darbuotojams. Jos įpareigoja darbdavius pagal terminuotas darbo sutartis įdirbantiems darbuotojams netaikyti ne tokių palankių darbo sąlygų, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybių nei darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis.