- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak Užimtumo tarnybos (UŽT) Lietuvoje jau gyvena šimtai užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir ne tik įgijusių teisę dirbti, bet ir dirbančių. Anksčiau įmonės atsisakydavo įdarbinti pabėgėlius dėl iš anksto susidariusių stereotipų, nepagrįstų baimių, kultūrinių skirtumų, tačiau dabar laukiami ir jie.
Populiariausios profesijos
Užimtumo tarnybos duomenimis, ukrainiečiai dažniausiai renkasi virėjo, konditerio, mėsininko, suvirintojo, D, C arba CE kategorijos vairuotojo mokymus. Didelė dalis Sirijos piliečių yra įgiję kirpėjo kvalifikaciją.
Oficialų statusą įgiję pabėgėliai aktyviai registruojasi UŽT. Jie naudojasi informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis. Jie supažindinami su socialiniais-kultūriniais skirtumais, darbo santykiais Lietuvoje, paklausiomis profesijomis. Taip pat identifikuojamos ir aptariamos migrantų įsidarbinimo galimybės, užsienio kalbų žinios, tikslinama turima kvalifikacija. Esant poreikiui, UŽT specialistas apžiūri darbo vietą įmonėje, tiesiogiai bendrauja su darbdaviu, tarpininkauja sudarant darbo sutartį.
"Anksčiau įmonės atsisakydavo įdarbinti pabėgėlius dėl iš anksto susidariusių stereotipų, nepagrįstų baimių, kultūrinių skirtumų. Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės: darbdaviai išklauso, mielai susitinka pokalbio dėl darbo, suteikia pabėgėliui galimybę parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas", – sakė Užimtumo tarnybos Jonavos klientų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kašauskienė.
Darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokiose pozicijose, kurias mūsų šalyje paprastai užima moterys. Pavyzdžiui – siuvėjais.
Nėra vyriškų darbų
Užsieniečio darbo sritis glaudžiai siejasi ir su šalimi, iš kurios jis atvyko. Stebima tendencija, kad ukrainiečiai vyrai dažniausiai įsidarbina elektrikais, suvirintojais, inžinieriais. Moterys – virėjomis, konditerėmis, slaugytojomis. Sirai dažniausiai randa kirpėjo, virėjo, baldų gamintojo, siuvėjo, ritualinio vištų skerdiko darbą. Moterims – sudėtingiau. Jos neturi darbo patirties ir pradeda nuo to, ką moka: dirba indų plovėjomis ar pagalbinėmis virtuvės darbininkėmis kavinėse.
Prie kultūrinių skirtumų prisitaikyti tenka ne tik naujiems mūsų šalies gyventojams, bet ir juos įdarbinančioms įmonėms.
"Darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokiose pozicijose, kurias mūsų šalyje paprastai užima moterys. Pavyzdžiui – siuvėjais. Būtent vyrai Sirijoje atlieka visus darbus ir darbų pagal lytį neskirsto", – paaiškino K.Kašauskienė.
Yra atvejų, kai pabėgėliai patys tampa darbdaviais: baldų surinkėju įsidarbinęs Sirijos pilietis įkūrė savo verslą ir baldus gamina pats. Kitas pavyzdys – ukrainietis, kuris nuo pat atvykimo į Lietuvą turėjo tikslą sukurti įmonę ir joje įdarbinti savo tautiečius, kuriems reikia pagalbos. Šiandien jis sėkmės lydimas vadovas.
Užsieniečius domina ir galimybė persikvalifikuoti. Tai padaryti lengviau sekasi Afganistano, Tadžikistano ir Ukrainos piliečiams, nes jie kalba rusiškai. Mokymo įstaigų dėstytojai noriai pagelbėja išversdami mokomąją medžiagą. Yra centrų, kur mokymai organizuojami ir anglų kalba. Įveikti kalbos barjerą pabėgėliai padeda ir vieni kitiems.
Barjeras – kalba
Visi asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – jiems gali būti taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant.
Užsiregistravę migrantai būna susipažinę su galimu darbo užmokesčiu mūsų šalyje, yra suskaičiavę pragyvenimo išlaidas. Tie, kurių šios sąlygos netenkina, išvykti iš Lietuvos netrunka ir į UŽT paslaugų tiesiog nesikreipia.
Teisė registruotis UŽT įgyjama ne iškart. Paprastai užtrunka apie šešis mėnesius, kol atsakingos institucijos priima sprendimus suteikti papildomos apsaugos arba pabėgėlio statusą. Tik susitvarkę reikiamus dokumentus užsieniečiai gali atvykti į UŽT ir gauti reikiamas paslaugas (įsidarbinti anksčiau galima tik Migracijos tarnybai išdavus leidimus laikinai dirbti).
Pabėgėliai į Lietuvos darbo rinką paprastai integruojasi per pusę metų nuo registracijos UŽT dienos. Norimą poziciją lengviau rasti tiems, kurie moka anglų arba rusų kalbą. Yra ir tokių pavyzdžių, kai pabėgėlis, pramokęs lietuviškai, dirba su klientais.
Pikas – prieš ketverius metus
Pabėgėlio statusas vien šių metų pirmąjį ketvirtį buvo suteiktas 64 trečiųjų šalių piliečiams, rodo Statistikos departamento duomenys. Šiuo metu UŽT registruoti 139 pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turintys asmenys. Iš jų 97 – Vilniaus klientų aptarnavimo departamente, 41 – Kauno, 1 – Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – nė vieno.
Pabėgėlių registracijos piką Užimtumo tarnyba fiksavo 2017 m., kai į Lietuvą buvo perkeliami pabėgėliai iš Graikijos, Turkijos ir Italijos pabėgėlių stovyklų. Taip pat 2016 m. pabaigoje ir 2017-aisiais dėl neramumų Ukrainoje į Lietuvą atvyko kelios dešimtys lietuviškų šaknų turinčių ukrainiečių. Vėliau skaičiai nuolat mažėjo.
Užsieniečiai – labai pageidaujami
Pabėgėliai pabėgėliais, tačiau Lietuvos verslininkai valdžios institucijas ragina leisti įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2021-iesiems nustatė kvotas įdarbinti dešimtis tūkstančių užsieniečių. Jos jau seniai išnaudotos.
Leista įvežti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 – darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statyboje, 2 000 – žemės ūkyje. Pagrindinės leidimo dirbti išdavimo sąlygos: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus; pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu šešių mėnesiams.
Teigiama, kad, išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t.y., atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Bus taikomas darbo rinkos testas, kuris užtrunka iki septynių darbo dienų.
Tačiau verslininkai tvirtina, kad šie procesai stringa, o darbo jėgos katastrofiškai trūksta, nepaisant to, kad šalyje registruotas nedarbas siekia beveik 13 proc. Vienos didžiausių kliūčių įmonėms ir darbuotojams iš trečiųjų šalių veikti Lietuvoje yra pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai ir banko sąskaitų atidarymo suvaržymai.
2020-aisiais daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. – šalies įmonių trūko darbuotojų. Tokius duomenis parodė naujausia UŽT darbdavių apklausa, kurioje dalyvavo 2 454 įmonės. Pramonės ir statybos sektoriuose veikiančiose įmonėse ši problema buvo opiausia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...