Asociacija "Infobalt" atliko tyrimą, kuris, apklausus, 78 verslo įmones, atskleidė, kad 2014–2016 m. informacinių ryšių ir technologijų (IRT) specialistų paklausa viršys pasiūlą net penkis kartus. Tai turės įtakos ne tik verslui, bet ir prekių bei paslaugų kainai.

Padėtis negerėja

Konferencijoje, kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai, asociacijos "Infobalt" inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis tvirtino, kad, remiantis atlikta apklausą, įmonės yra pasiryžusios 2014–2016 m. priimti net 17,5 tūkst. naujų IRT darbuotojų. Tačiau tuo metu tokių darbuotojų pasiūla sieks vos 3,2 tūkst.

Prieš dvejus metus asociacija taip pat atliko tokį tyrimą. Jau tuo metu buvo prognozuojama, kad specialistų pasiūla bus gerokai mažesnė nei jų paklausa.

Be to, šių metų tyrime buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Lietuva traukia užsienio investuotojus, kurie dar labiau didina IRT specialistų paklausą. A.Plečkaitis pateikė pavyzdį, kad "Swedbank" planuoja Vilniuje įsteigti informacinių technologijų centrą, kuriame turėtų dirbti 250 darbuotojų. Taigi vien šiai įmonei reikės 250 IRT specialistų.

Absolventų mažai

Dėl demografinių pokyčių į visas studijų programas pastaraisiais metais stoja mažiau studentų. Dalis abiturientų išvyksta studijuoti į kitas valstybes.

Informatikos, elektronikos ir kitas IRT pakraipos studijas renkasi vos 6 proc. visų stojančiųjų, iš jų studijas baigia tik pusė, o kitose studijų programose įprastai studijas pabaigia 62 proc. studentų.

Tai rodo ne tik programos trūkumus, bet ir studentų noro bei gebėjimų trūkumą. Jei studentų skaičius toliau mažės, anot A.Plečkaičio, "artimiausiais metais baigiančių IT specialybes turėsime apie 1000 žmonių Lietuvoje".

Viena priežasčių, kodėl studentai nesirenka IRT pakraipos studijų, yra pasikeitęs studijų finansavimas. Šią priežastį nurodė ir A.Plečkaitis, ir konferencijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Šis priminė, kad IRT specialistų trūkumas buvo prognozuojamas dar 2000-aisiais. Tada Švietimo ir mokslo ministerija priėmė sprendimą bene dvigubai padidinti į šios krypties studijas stojančiųjų skaičių.

"Žinoma, mes galime tik apgailestauti, nes apskritai studentų skaičius mažėjo dėl demografinės padėties ir dėl pasikeitusių finansavimo sąlygų, o anksčiau priimdavo 16 tūkst. studentų vien į valstybės finansuojamas vietas. Praėjusiais metais mes į tokias vietas galėjome priimti tik 7,5 tūkst. studentų, t. y. perpus mažiau", – sakė viceministras.

A.Plečkaitis atkreipė dėmesį, kad studentai, negalintys mokėti už mokslą, dažnai pasirenka kitą specialybę, kurią gali studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. R.Vaitkus taip pat pripažino, kad kai tenka rinktis mokamas studijas, informatika netampa viliojančia specialybe.

"Aš manyčiau, kad didesnis specialistų skaičiaus augimas yra įmanomas tada, kai pakeisime finansavimo sąlygas, ką ir ruošiamės daryti nuo 2015 m.", – tikino jis, bet akcentavo, kad IRT specialistų rengimas yra glaudžiai susijęs su matematika, kurios mokėjimo rezultatai nėra tokie geri, kokių norėtųsi ar būtų galima tikėtis.

Padarinius jus visi

IRT specialistų trūkumo padariniai, jei ši padėtis nepasikeis, bus juntami tiek versle, tiek kitose srityse. Trūkstant specialistų, mažosios įmonės, kuriose dirba iki dešimties darbuotojų, negalės plėsti savo veiklos, nes IRT specialistams nepajėgs pasiūlyti geresnių karjeros perspektyvų ir didesnio atlyginimo nei didžiosios įmonės. Todėl tokių įmonių vis mažės.

"Didės visų dydžių įmonių konkurencija dėl specialistų ir jų išlaidos darbo užmokesčiui. Jau matome tą tendenciją, kad būtent aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų paklausa išaugo labiausiai. Tai reiškia, kad geriausiai mokami darbuotojai jau turi darbus", – sakė A.Plečkaitis.

Dėl iškilusios konkurencijos turėtų didėti produktų ir paslaugų kaina.

Pasirinkimas didelis

Konferencijoje dalyvavęs Vytenis Šidlauskas, įmonės, užsiimančios darbuotojų paieška, "Alliance for Recruitment" partneris, pritarė, kad geriausi IRT specialistai jau turi darbus. Be to, įprasti darbuotojų paieškos būdai – reklama ar darbo skelbimai – yra nenaudingi, nes žmonės, turintys gerai mokamą darbą, kito paprasčiausiai neieško. Dėl šios priežasties įmonės bando persivilioti specialistus iš konkurentų.

"Norint pervilioti darbuotoją, reikia kelti atlyginimą. Pralošia iš principo tiek ta įmonė, kuri prisivilioja, tiek ta, kuri jo netenka. Mikroekonominiu atžvilgiu gal kas nors ir išlošia, pavyzdžiui, tarpininkas kaip aš, kuris suranda tą darbuotoją. Bet šalies mastu ar šalies konkurencingumo mastu naudos beveik nėra", – situaciją aiškino V.Šidlauskas.

Jis tvirtino nežinąs kito sektoriaus, kur darbuotojai turėtų tokias dideles galimybes rinktis darbo vietą.

Poreikis bus didesnis

Norėdamas parodyti, koks svarbus yra IRT sektorius, V.Šidlauskas pasiūlė pasvarstyti, kaip informacinės technologijos bei kiti IRT specialistų gaminami produktai ir paslaugos pakeitė mūsų gyvenimus per pastaruosius penkerius metus.

Atkreipęs dėmesį į tai ir į spartų technologijų tobulėjimą, V.Šidlauskas padarė prielaidą, kad prognozuojamas 14 tūkst. IRT specialistų trūkumas yra netgi mažesnis negu tas, su kuriuo iš tiesų susidursime.

"Jeigu jūs nesate alergiškas matematikai, inžinerijai, eikite į tą sritį, nes ten konkurencija jums yra daug mažesnė kaip darbuotojui, o paklausa daug didesnė", – patarė jis ir kaip argumentą pateikė pavyzdį, kad vidutinis atlyginimas, kurį jau po mokesčių gauna informacinių technologijų specialistas, turintis trejų ketverių metų patirtį, taigi esantis 25–26 metų, yra 4–5 tūkst. litų.