Šiemet mėsos ir jos gaminių eksportuota 12 440 t, o pieno produktų - 75 924 t. Palyginti su 2017 metais, mėsos ir jos produktų eksportas sumažėjo 13 proc., o pieno produktų - padidėjo 30 proc., informuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Daugiausia lietuviškos mėsos buvo išvežta į Vietnamą (2 827 t), Baltarusiją (1 769 t) ir Ukrainą (1 653 t), pieno produktų daugiausiai eksportuota į Libiją (10 520 t), Vietnamą (8 945 t), Indoneziją (5 742 t).

Praradus Rusijos rinką, Lietuvos maisto pramonės įmonės persiorientavo į kitas Europos Sąjungos šalis. Tačiau šiose šalyse konkuruoti sunku, nes jose žemės ūkio politika pažengusi toliau nei mūsiškė, o vartotojai lojalesni vietos produktams.

Lietuvos maisto gamintojai vis labiau dairosi į Azijos šalis, kurios traukia ne tik sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi, bet ir didėjančia perkamąja galia. Be to, trečiųjų šalių gyventojai nėra lojalūs vietinei produkcijai, todėl į krepšius noriai kraunasi ir importinę produkciją.

Nuo 2014 m. Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, o šiemet prisidėjo dar keturios. Gauti veterinarijos sertifikatai duris atvėrė į Jungtinius Arabų Emyratus pieno ir žuvininkystės produktams, į Maroką - jautienai ir jos produktams, į Honkongą - kiaulienai, jautienai ir jų produktams ir į Ukrainą - kiaulienai ir kiaulienos pusgaminiams. Šiuo metu vykdomos derybos dėl gyvūninės kilmės eksporto su 28 šalimis.

Didieji šalies paukštienos perdirbėjai dairosi į Malaizijos rinką, tačiau kol kas čia proveržio nematyti. Kita itin patraukli rinka paukštienos sektoriui - Pietų Korėja. Derybos dėl paukštienos eksporto su šios valstybės atsakingomis institucijomis užsimezgė dar 2014 m., tačiau kol kas žalia spalva mūsų verslui neuždegta.

„Paukštininkus domina perdirbtų užšaldytų gaminių eksportas į Pietų Korėją. Tokią išvadą padarėme padirbėję su Japonija. Bet kuri nauja rinka įdomi, tačiau nereikia tikėtis, kad ją atidarius iškart viskas eisis it iš pypkės. Pasibaigus politikų deryboms, jas tęsia verslininkai. Reikia suderinti verslo santykius: kainas, teikimo sąlygas, reikia surasti tarpininkus, galop - ištirti tikslinį vartotoją ir jį pripratinti prie naujo produkto“, - teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet pagaminama apie 130 tūkst. tonų paukštienos, o beveik trečdalis jos eksportuojama į maždaug pusšimtį šalių.

Praminti kelius į 1,4 mlrd. gyventojų turinčią Kinijos rinką dėl lietuviškos jautienos eksporto jau bandoma aštuonerius metus (palyginimui, mūsų įmonėms JAV rinka atsivėrė tik po 10 metų trukusių derybų. Šiandien į šią šalį savo mėsos gaminius eksportuoja 9 įmonės). Po ilgų dokumentų derinimo, mėginių siuntimo procedūrų netrukus tikimasi dėti paskutinius taškus. 2019 m. pradžioje Kinijos muitinės tikrintojai atvyks įvertinti lietuviškos jautienos tiekimo grandinės.

Įteisinus ritualinį skerdimą Lietuvoje, atvertas kelias mėsos eksportui į Artimųjų ir Tolimųjų Rytų rinkas, Arabijos pusiasalio valstybes. Galiojančius Halal sertifikatus šiuo metu turi šešios įmonės: AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Agaras“, UAB „Utenos mėsa“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, ŽŪB „Nematekas“, AB „Vilniaus paukštynas“.

2018 m. pirmo pusmečio duomenimis, daugiausia Halal produktų išvežta į ES šalis: Prancūziją, Norvegiją, Daniją, Švediją, Olandiją, Suomiją, Vokietiją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Čekiją. Į šias valstybes išvežta 5 681,778 t produkcijos.

Į trečiąsias šalis, tokias kaip Japonija, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Mauricijus, Kazachstanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, eksportuota 1 029,518 t.