Kainų komisija planuoja suvienodinti šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų dalyvavimo aukcione sąlygas – šilumininkų nustatyta kaina nebebūtų subsidijuojama, kaip dabar. Pasak komisijos, nauja tvarka padidintų konkurenciją, šiluma būtų gaminama pigiausiais ir efektyviausiais įrenginiais, todėl vartotojams ji atpigtų.

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija piktinasi, kad bandymas priversti šilumos tiekėjus aukcione tiekiamos šilumos kainą nustatyti pagal tuos pačius kriterijus, kaip nepriklausomų gamintojų, vilkinamas, nes šilumos tiekėjai bijo naujovės.

Energetikos ministerija siūlo neskubėti ir išsiaiškinti pasekmes. Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos naujovei nepritaria. Šilumininkai sako, kad kainos kils, o savivalda prognozuoja padidėsiant atskirtį regionuose.

Kainų komisijos pirmininkės Ingos Žilienės teigimu, nauja tvarka galutinai parengta būtų iki pavasario – dar poros mėnesių, anot jos, reikia įvertinti tvarkos poveikį šilumos kainoms atskirose savivaldybėse, – o galėtų įsigalioti nuo kito šildymo sezono.

Kainų komisija tikisi padidinti konkurenciją rinkoje

Kainų komisijos narys Donatas Jasas sako, kad padaugėjus nepriklausomų šilumos gamintojų, reikia keisti šilumos rinkos reguliavimą. Pasak jo, dabar šilumos tiekimo įmonei vartotojai sumoka už šilumos gamybos ir perdavimo sistemą.

„Tai reiškia, kad visiškai nepriklausomai nuo to, ar šilumos tiekėjas gamina, ar negamina šilumos su savo įrenginiais tam tikru momentu, šilumos vartotojai apmoka, o kiek apmoka, nustato Kainų komisija (...) Šiuo metu dalyvaudamas šilumos supirkimo aukcione šilumos tiekėjas eina tik su žaliavos kainomis, o visos kitos sąnaudos dengiamos iš tarifo. Kiti rinkos dalyviai turi padengti tame aukcione visas sąnaudas“, – Seimo Energetikos komisijos posėdyje praėjusią savaitę teigė D. Jasas.

D. Jaso teigimu, nauja tvarka šilumos tiekėjus įtrauks į didesnę konkurencinę aplinką.

„Vartotojai sumokėtų šilumos tiekimo įmonei, kaip ir dabar – už perdavimo ir pardavimo tinklą (...) O visos kitos sąnaudos tiek šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams būtų padengiamos tik tada, jeigu laimėtų šilumos supirkimo aukcionus, tai reiškia: galutinį rezultatą, kiek vartotojas mokės, nulemtų konkurencinė aplinka ir aukciono rezultatai“, – aiškino Kainų komisijos atstovas.

D. Jasas žada, kad siekiant išvengti manipuliacijų rinka, Kainų komisija nustatys viršutinę kainos ribą. Pasak jo, nauja tvarka leistų sumažinti vartotojams šilumos kainas.

„Šiluma būtų gaminama pigiausiais įrenginiais, nes į aukcioną turi pasiūlyti gerą kainą. Būtų išlaikomos sąlygos ateiti į rinką efektyvesnėms ir pigesnėms technologijoms, kurias bet kada mes turėtume galimybes prijungti ateityje, jeigu būtų technologijų revoliucijos poreikis. Ir trečia, esant masinei renovacijai, mažėtų rinka, bet vartotojai nepermokėtų už perteklinius pajėgumus“, – tvirtino pareigūnas.

D. Jasas atmeta kai kurių rinkos dalyvių nuogąstavimus, kad įmonės, investavusios į šilumos tiekimo trasas ir gamybos įrenginius, gali „nebesukonkuruoti“.

Energetikos ministerija siūlo pokyčius gerai apgalvoti

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius siūlo neskubėti ir geriau aptarti galimus padarinius.

„Mėgstame eksperimentuoti ir konkurencija šilumos gamybos sektoriuje savo darbą atliko. Klausimas kyla tik dėl perteklinių šilumos gamybos įrenginių. Galutinis rezultatas – kaina vartotojui dar priklauso nuo prielaidų. Ir prielaida, kad šilumos tiekėjas imsis kažkokių priemonių ir kaina nekils, yra lygiai tokia pati, kad jis nieko nedarys ir kaina pakils. Todėl reikia pasiaiškinti dėl pasekmių ir todėl nedaryti skubotų sprendimų“, – Seimo komisijoje įspėjo M. Macevičius.

Nepriklausomi šilumos gamintojai įžvelgia nelygias sąlygas

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius sako, kad konkurencijos šilumos ūkyje nėra, nes nepriklausomi šilumos gamintojai diskriminuojami.

„Visi nepriklausomi šilumos gamintojai diskriminuojami, o šilumos tiekėjai privilegijuojami. Siekiant nepriklausomam šilumos gamintojui laimėti aukcioną, pagal dabartinę tvarką reikia pasiūlyti šilumos kainą mažesnę, negu kainuoja biokuras“, – Energetikos komisijos posėdyje teigė jis.

V. Kisielius prognozuoja, kad ši tvarka nekeičiama, nes proteguojami savivaldybių ir šilumos tiekėjų, kurie dažniausiai priklauso savivaldybėms, interesai.

„Centralizuoti šilumos tinklai yra savivaldybių aukso veršis, todėl siekiama turbūt užsitikrinti sau susirinkti lėšas į savivaldybių biudžetus“, – teigė V. Kisielius.

Šilumos tiekėjai ir savivalda priešinasi pokyčiams

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas tegia, kad asociacijos pasirinkti nepriklausomi ekspertai įvertino Kainų komisijos siūlymą ir pranešė, jog tokiu atveju Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos miestas „šilumos sąnaudos padidės šimtais tūkstančių eurų“.

V. Stasiūnas sako, kad atsakymo į tokius nuogąstavimus Kainų komisija dar nepateikė.

Norint išvengti klaidų, asociacijos vadovas siūlo išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį šioje srityje.

„Prieš trejus metus turėjome parengti biokuro apskaitos taisykles. Lietuvoje tada niekas dar nežinojo, kaip apskaityti pelningumą, kaloringumą, drėgmę ir taip toliau. Lietuvos energetikos mokslininkai surinko visą užsienio patirtį ir šiandien jos puikiai veikia, neturi niekas jokių pretenzijų“, – sakė V. Stasiūnas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė teigė nepritarianti Kainų komisijos idėjai.

„Tai tikrai padidins atskirtį regionuose. Tiesiog turėsime kitas monopolijas“, – pareiškė ji.

Energetikos komisijos vadovas Virgilijus Poderys prognozuoja, kad Kainų komisijos siūlomi pokyčiai rinką dar labiau išskaidrintų, todėl šilumos kaina, kad ir menkai, bet pigtų: „kuo rinka skaidresnė ir tikresnė, tuo kaina turi mažėti“.

Dabar Lietuvoje veikia apie 40 nepriklausomų šilumos gamintojų.