Žinią apie antro pagal dydį Latvijos banko "Parex" nacionalizavimą klaipėdiečiai sutiko ramiai – vakar šio banko filialuose uostamiestyje net per pietus buvo tuščia.

Kaista tik telefonas

Apsilankius trijuose iš keturių "Parex" banko skyrių Klaipėdoje per patį vidudienį klientų gausos nepastebėta. Tik viena klientė prisipažino, kad yra  pasiryžusi atsiimti savo indėlį.

"Atėjau atsiimti savo indėlio. Girdėjau, kad bankas bankrutuoja, taigi reikia kuo greičiau atsiimti pinigus, nes prarasiu visus", – teigė prisistatyti nepanorusi moteris.

Kiti kalbinti klientai buvo ramesni ir teigė atėję atlikti kitų operacijų, o "Parex" banko kritišką finansinę padėtį ar bankų krizės galimybę vertino skeptiškai. Dauguma pašnekovų šypsodamiesi tikino, kad padėtis per daug išpūsta.

"Parex" banko Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė Rita Simanavičiūtė teigė jokių signalų iš Klaipėdos apie klientų antplūdį negavusi.

"Iš klaipėdiečių atskirų paklausimų, specialios pagalbos prašymų nesulaukėme. Didžiausias aktyvumas kol kas jaučiamas skambučių centre: žmonės skambina ir teiraujasi apie padėtį, tačiau konkrečių žingsnių dar nesiima", – aiškino R.Simanavičiūtė.

Pinigų pasirūpino

Tiesa, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas tikino, kad "Parex" bankas pasirengęs ir turi pakankamai lėšų, jei indėlininkai pultų atsiimti banke laikomų pinigų.

"Bankas pasiruošęs ir apsirūpinęs, turi pakankamai pinigų, bet dar kartą sakau – nėra jokio reikalo panikuoti ir atsiimti indėlių. Visi indėliai apdrausti ir saugūs", – tikino R.Šarkinas.

Tačiau ir kituose miestuose veikiančiuose banko skyriuose žmonės nesibūriavo ir indėlių atsiimti nepuolė.

Stabdo paniką

Latvijos vyriausybė vakar tęsė "Parex" banko perėmimo procedūrą ir siekė stabilizuoti padėtį finansų rinkoje. Latvijos vyriausybės vadovo Ivaro Guodmanio nurodymu, valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms uždrausta atsiimti indėlius iš "Parex" banko. Taip siekiama stabilizuoti banko padėtį ir parodyti pavyzdį kitiems indėlininkams. Pranešama, kad vakar "Parex" banko skyriai Latvijoje dirbo įprastu ritmu ir teikė visas paslaugas.

Vakar vakare vyriausybės atstovai ir "Parex" banko akcininkai turėjo baigti 51 proc. šio banko akcijų paketo perėmimo procesą ir pasirašyti sutartį. Vėliau bus paskirtas naujas "Parex" banko vadovas ir valdybos pirmininkas. Prezidento postas siūlomas Latvijos hipotekos ir žemės banko vadovui Inesiui Feifersui, o valdybos pirmininku turėtų tapti Finansų ministerijos sekretorius Martinis Bičevskis.

"Parex" banko kontrolę perėmusi Latvijos vyriausybė sulaukė ne tik aplinkinių valstybių, bet ir Europos Komisijos teigiamo įvertinimo.

Ieškos investuotojo

Svarbiausia užduotis naujam "Parex" banko vadovui – rasti strateginį investuotoją. Kol kas nekalbama apie tai, kada vyriausybės įsigytos "Parex" akcijos galėtų būti parduodamos. Pranešama, kad jas atpirkti galės ir buvę savininkai Valerijus Karginas ir Viktoras Krasovickis.

Neabejojama, kad galimybe įsigyti antro pagal dydį šalies banko akcijų susidomės ne vienas Latvijoje veikiantis bankas, norintis padidinti savo rinkos dalį.

"Latvijas Krājbanka" vadovas Martinis Bondaras pareiškė, kad vyriausybė pigiai įsigijo turto, kuris ateityje kainuos gerokai daugiau. Pasak jo, jei vyriausybei pavyks suvaldyti padėtį ir paniką finansų rinkoje, po kelių metų "Parex" banko akcijos gali būti labai pelningai parduotos.

"Tikėtina, kad atsiras rinkoje žaidėjų, kurie šia situacija pasinaudos siekdami sustiprinti savo poziciją rinkoje. Esant tokiai padėčiai nukentės tik "Parex" banko akcininkai, nei šalies ūkis, nei biudžetas, nei indėliai, nei banko klientai nenukentės", – įsitikinęs Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas Teodoras Tverijonis.

Specialisto komentaras

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, UAB "Eika" direktorius:

Man kilo vienas klausimas, į kurį niekaip negaliu atsakyti. Kai visame pasaulyje finansinis sektorius išgyvena didžiulę krizę – pinigų nėra, išaugo skolinimosi kaina, nesugebama finansuoti net palyginti nedidelių projektų – Lietuvos informacinėje padangėje gausu pranešimų, kad mūsų bankams labai gerai. Viskas labai labai gerai, taip gerai, kaip niekada dar nebuvo. Iškart prisimenu tarybinius laikus: kai pasakoji, kad viskas labai gerai, po kelių dienų atsitinka kažkas neįprasto. Toks jausmas, kad čia irgi galime sulaukti nemalonumų. Ne veltui dabar (Lietuvos bankas – red. past.) tą milijardą atlaisvino. Kažkodėl niekas nekalba apie bankų blogus atidėjimus, apie paskolų situaciją ir t. t. Turime didelę bėdą – šioje srityje neturime nepriklausomų ekspertų. Visi ekspertai, kalbantys ta tema, yra komercinių bankų žmonės, ir jie kalba taip, kaip jiems naudinga. Dar nė vienas žmogus Lietuvoje nepradėjo šnekėti apie realią bankų finansinę padėtį. Tačiau kalbėti apie nekilnojamojo turto kompanijas – kokia padėtis, kaip kris kainos – nėra blogai, tai netgi madinga.