„Sekmadienį, esant mažam vartojimui ir didelei tiek vėjo, tiek saulės gamybai, vidutinė elektros kaina krito iki 39 eurų už   megavatvalandę (MWh). Net 17 valandų iš eilės valandinė elektros kaina buvo mažesnė nei 10 eurų. Taip pat 14 valandą fiksuota mažiausia valandinė kaina šiemet – minus 19,96 euro už MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pasak jos, mažiausios kainos rekordas pasiektas pernai liepos 15 dienos 15 val., kai kaina siekė minus 56,55 euro už MWh.

Rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 eurų iki 103 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

A. Krasauskienės teigimu, praėjusios savaitės pradžioje vėjo elektros gamyba buvo nedidelė, todėl išaugusį jos vartojimą padėjo užtikrinti šiluminės elektrinės, o vidutinė kaina siekė apie 130 eurus už MWh. Tuo metu antroje savaitės pusėje padidėjo vėjo elektrinių gamyba, mažėjo kainos.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. – nuo 209 iki 222 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies elektros suvartojimo.

Per savaitę šalyje pagaminta 145 GWh elektros – 6 proc. daugiau nei prieš savaitę (138 GWh): vėjo elektrinių gamyba augo 39 proc. – nuo 38 iki 53 GWh, saulės jėgainių – mažėjo 20 proc. – nuo 49 GWh iki 40 GWh, hidroelektrinių – 5 proc. – nuo 18 iki 17 GWh, šiluminių elektrinių – augo 8 proc. – nuo 20 iki 22 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 36 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 27 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės – 15 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.

40 proc., arba 157 GWh  šalies elektros poreikio buvo importuota – 1 proc. daugiau nei savaite anksčiau: 71 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 29 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko toks pats – 60 GW: 89 proc. eksporto nukreipta į Latviją, o 11 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi. Jos pralaidumas siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. – Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.