Milžiniškas skirtumas

Pagal vidutinio mėnesio uždarbio dydį Lietuva – autsaiderė ES: žemiau už mus yra tik Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.

Pirmojoje sąrašo vietoje – Šveicarija, tiesa, nepriklausanti ES, kur vidutinė mėnesio alga (atskaičiavus mokesčius) siekia daugiau nei 3,5 tūkst. eurų. Didžiausia vidutinė alga ES – Liuksemburge, siekianti apie 3,1 tūkst. eurų. Po šios šalies rikiuojasi Skandinavijos valstybės – Danija ir Švedija, kur vidutinės algos siekia atitinkamai 3,1 ir 2,6 tūkst. eurų (atskaičiavus mokesčius).

Vidutinis mėnesio atlyginimas Estijoje – didžiausias, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Estai (prieš mokesčius) gauna vidutiniškai 1100 eurų. Lietuviai – 771 eurą. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia ir Latvija bei Lenkija.

Labiausiai nusivylę

Labai kuklūs, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, atlyginimai – viena priežasčių, kodėl tiek daug lietuvių emigruoja. Apklausos nedžiugina – net ketvirtadalis lietuvių teigia norintys emigruoti.

Ekonomistai tvirtina, esą pastaruoju metu atlyginimai Lietuvoje sparčiai auga, deja, daugelis gyventojų šio augimo, regis, nejaučia.

Remiantis įdarbinimo tarpininkės "CV Online" šių metų spalio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, iš visų Baltijos šalių gyventojų lietuviai yra labiausiai nepatenkinti darbo užmokesčiu – atlyginimo dydžiu yra nepatenkinti net 80 proc. Lietuvos darbuotojų. Latvijoje atlyginimu nepatenkinti apie 60 proc. darbuotojų, o Estijoje – 65 proc. Vos 12 proc. lietuvių teigė, kad jų atlyginimas – adekvatus.

"CV Online" teigimu, palyginti su prieš trejus metus vykusios analogiškos apklausos duomenimis, nusivylusių atlygiu Lietuvos gyventojų dalis padidėjo 2 proc., o Latvijos ir Estijos – sumažėjo atitinkamai 13 ir 14 proc.

Kels atlyginimus

Tiesa, prekybininkai pranešė, kad jie ketina didinti algas savo darbuotojams: mažmeninės prekybos tinklą "Norfa" valdanti bendrovė "Norfos mažmena" pabrėžė, kad nuo lapkričio atlyginimus pakėlė 10 proc.

"Norfos" skaičiavimais, po pastarojo atlyginimų padidinimo mėnesinė vidutinė įmonės darbuotojų alga prieš mokesčius turėtų priartėti prie 600 eurų.

Didžiausia rinkos dalyvė "Maxima" ir konkurentė "Iki" pažymėjo, kad sprendžiant dėl algų kėlimo darbuotojams bus žiūrima į rinkos būklę bei tai, kiek mokės konkurentai. Vis dėlto abi bendrovės nepateikė tikslių skaičių.

Kadenciją baigiantis Seimas šio mėnesio pradžioje taip pat ėmėsi spręsti atlyginimų kėlimo biudžetininkams klausimą: visų pirma siūloma pakelti atlyginimus ligoninių, poliklinikų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Pasiūlyta padidinti darbo užmokestį pataisos įstaigų pareigūnams. Siekiama, kad kalėjimų prižiūrėtojų atlyginimai prilygtų policininkų, pasieniečių, ugniagesių darbo užmokesčiui, mat šiuo metu pataisos įstaigų pareigūnų atlygis vos siekia ikikriziniu laikotarpiu gautą darbo užmokestį.

Mokslininkai skursta

Spalio pabaigoje Vilniuje įvyko protestas, kurio metu į apverktiną užmokestį Vyriausybės dėmesį bandė atkreipti jaunieji mokslininkai.

Jie piktinosi, kad, pavyzdžiui, doktoranto stipendija Lietuvoje tesiekia 450 eurų, o jaunojo mokslininko atlyginimas – nuo 350 iki 500 eurų. Piketo dalyviai reikalavo, kad kitų metų valstybės biudžete būtų numatytas mokslininkų atlyginimų kėlimas.

Aukštųjų mokyklų dėstytojų finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė: remiantis "Sodros" duomenimis, 25–29 metų tyrėjai ir dėstytojai iš mokslinių tyrimų institutų, universitetų bei kolegijų uždirba vidutiniškai 513 eurų, o 30–34 metų tyrėjai ir dėstytojai – vidutiniškai 678 eurus.

Piketo dalyvių teigimu, skurdas skatina jaunų ir gabių žmonių emigraciją.

Kiek norėtų gauti?

Didžiausiais atlyginimais Lietuvoje gali džiaugtis sostinės ir uostamiesčio gyventojai. Kaunas rikiuojasi trečioje vietoje.

Po laikinosios sostinės seka Panevėžys, Alytus ir Šiauliai. Skirtumas tarp vidutinio atlyginimo sostinėje ir Šiaulių – maždaug 100 eurų.

Kalbant apie atlyginimų lūkesčius, vilniečiai nori gauti apie 1 000 eurų (atskaičiavus mokesčius). Klaipėdiečiai pageidauja uždirbti vidutiniškai 971 eurą, o Kaune darbo ieškančių specialistų atlyginimų lūkesčiai atitinka šalies vidurkį bei sudaro maždaug 907 eurus. Panevėžyje atlyginimų lūkesčiai siekia 890 eurų, Alytuje – 793 eurus, o Šiauliuose – 524 eurus.

Atlyginimų lūkesčių augimą labiausiai lėmė išaugusios kai kurių prekių ir paslaugų kainos, taip pat kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Didžiausius atlyginimus Lietuvoje gauna aukščiausio lygio vadovai – dažniausiai tarptautinių įmonių arba didelių Lietuvos rinkoje esančių įmonių. Santykinai didelių algų gali tikėtis ir tam tikrų sričių specialistai, pasiekę vadovaujamąsias pareigas: verslo vadybos, ekonomikos arba inžinieriai.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje 2015–2016 m. (atskaičiavus mokesčius)

– 2016 m. II ketv. – 600,8 euro.

– 2016 m. I ketv. – 583,9 euro.

– 2015 m. IV ketv. – 584,8 euro.

– 2015 m. III ketv. – 569,0 euro.

Grafikas (Europos šalys):

Minimalus atlyginimas Lietuvoje 2015–2016 m. (atskaičiavus mokesčius)

– Nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 eurų.

– Nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų.

– Nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai.