Kol kas kavos puodelio kaina nesikeičia – kvapnaus gėrimo gausite ir už eurą ir už pustrečio euro. Tačiau jau nuo naujųjų prognozuojama – kava brangs 30 proc. Populiariausios pupelės – ir daugiau.

„Visiškai beveik buvo sunaikintas ateinančių metų kavos derlius, tai čia viena iš žaliavų brangimo (priežasčių, – red. past.), nes atsiranda kavos ribotumo labai didelis faktorius. Kitas dalykas, yra susidaręs tarsi butelio kaklelis logistikos sektoriuje, kai krovinį atsivežti trunka dvigubai ilgiau nei iki šiol“, – situaciją komentavo kavos namų „Italala caffe“ bendrasavininkė Raimunė Vaitekonytė.

Žemų kainų zona lipa į viršų ir visi, kas kavą pirko pigiai, jie tai labai pajus.

Praėjusių metų vasarą kavos svaras pupelių biržoje kainavo 100 eurų. Šią vasarą jau dvigubai daugiau – 200 eurų. Kavos ekspertai sako, kad kainos gali didėti ir iki trijų kartų. „Žemų kainų zona lipa į viršų ir visi, kas kavą pirko pigiai, jie tai labai pajus. Jie pajus 30,40,50 proc. gal ir dvigubai didesnę kainą už tas kavas, kurios yra pigios. Brangių kavų segmentas neturėtų drastiškai keistis“, – kalbėjo kavinių tinklų „Huracane coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis.

Kavos mėgėjams kavos kainos kol kas nė motais. „Jeigu noriu, tai atsigeriu“, – tarstelėjo praeivis.

„Uoj, du puodelius būtinai – iš ryto ir popiet“, – vardijo kita pašnekovė. Paklausta, ar kavos kaina yra svarbus rodiklis, ji teigė: „Kol kas nežinau svarbu ar ne. Kol kas žinau, kad noriu išgerti skanią kavą“.

Kava – tik vienas iš jau pabrangusių ir vis dar brangstančių produktų. Daugelio geriama užpilama vadinama kava per metus pabrango apie 30 proc. Duona, aliejus – kone 70 proc. Pabrangimų rekordininkės – bulvės – perlipo net 70 proc. Pernai kainavusios 32 centus už kilogramą, šiemet kainuoja jau 22 centais brangiau.

„Pagrindinė priežastis, kurią įvardija tiekėjai – itin prastas derlius dėl pavasario šalnų. Visi prisimename, kaip visi šalome net ir gegužės mėnesį. Antra priežastis, kuris apėmusi turbūt visą Lietuvos ūkį – darbuotojų trūkumas. Tiesiog nėra kam nurinkinėti derliaus, nėra kam jį ir sodinti“, – situaciją komentavo specialistė.

Maiste mes kol kas ką tik pradėjome tą brangimą matyti. Jis truputį bus šokiruojantis.

Bulvės, be kurių savo raciono neįsivaizduoja daugelis lietuvių, panašu, ir nepigs. Jos smulkios, abejojama, ar išsilaikys iki kito pavasario. Teks vežti iš svečių šalių. Taigi, brangs bulvės, brangs ir cepelinai.

Ir ne tik derlius lemia produkto kainas. „Prisideda energetika, prisideda logistika. Galimai užsisukus tokiai infliacijos spiralei, neužilgo ir darbuotojai prašys didesnių algų ir tai susidės“, – teigė kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Namine, originaliai pažymėta duona garsėjanti Panevėžio rajono kepyklėlė savo gaminius jau pabrangino apie 10 proc. Kitaip, sako, negalėjo – brango ir miltai, ir visa kita. „Prieš porą savaičių mes patys pasikėlėme kainas savo produkcijos. Taip pat tiekėjai mums kelia ir žaliavų kainas. O ypatingai kyla energetiniai resursai, šiuo atveju elektra. Mes esame visiškai priklausomi nuo elektros“, – pasakojo „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.

Kada kainos stabilizuosis – neaišku. Gamintojai ir pardavėjai juokauja, kad reikia sulaukti kito derliaus ir tikėtis, kad jis bus geras. Tačiau kainų stebėtojai greitų kainų pokyčių neįžvelgia. „Maiste mes kol kas ką tik pradėjome tą brangimą matyti. Jis truputį bus šokiruojantis. Nes, pavyzdžiui, tas pats saulėgrąžų aliejus dar prieš mėnesį litro buteliukas kainavo 99 centus, dabar atėjus į parduotuvę pigiau nei 1,79 euro neberasite. Mes tokių stebuklų dar matysime“, – teigė A. Vizickas.

Paguosti turėtų tai, kad pinga sviestas, kiauliena ir obuoliai.