Ūkininkas Vytenis Bulauka su žmona augina braškes jau dešimt metų. Per tiek sezonų suprato vieną: braškių derlius – tarsi loterija. Vienais metais laimi saulė, kitais – šalnos. 

„Šiltnamis nėra šildomas, tai kai nukrenta ženkliai temperatūra, reikia saugoti ne tik laukus, bet ir šiltnamį. Šie metai – šalnų metai“, – teigė „Žvagakalnio ūkio“ vadovas V. Bulauka. 

Staigūs temperatūrų pokyčiai braškėms nepatinka, tad pirmosios iš šiltnamio buvo kone aukso vertės.  

„Pačias pirmąsias pardavinėjome nuo 13 iki 14 eurų už kilogramą“, – dalinosi vyras.

LNK stop kadras.

Dabar V. Bulaukos braškių kilogramas kainuoja tarp 10–11 eurų ir pigiau būti nebegali. Norint užauginti uogą saldžią, reikia nemažai investuoti. 

„Šiltnamį įveisti vienam sezonui kainuoja 25 tūkst. eurų: daigai, žemės, darbas ir visa kita. O ar nuskinsi 25 tūkst. – čia jau klausimas“, – tikino V. Bulauka. 

Nors ūkininkai apie sunkią sezono pradžią kalba be pagražinimų, prekybininkai sako – braškių kaina, palyginti su praėjusiais metais, nesikeitė. 

„Braškių kaina panaši, jei žiūrėtume į pirmą derliaus kainą kaip praėjusiais metais“, – kalbėjo „IKI“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Bet maža pakuotė gali ir smarkiai suklaidinti, jei pirkėjai nenagrinėja kilogramo kainos. O parduotuvėse jos varijuoja nuo 9 iki net 20 eurų.  

Braškės dar nepinga, nors šiemet prekybos vietose pasirodė gerokai anksčiau nei įprastai.  

„Šiais metais pirmas lietuviškų braškių derlius pasiekė netgi savaite anksčiau nei pernai. Paprastai gauname gegužės pradžioje, o šiemet turėjome jau paskutinę balandžio savaitę“, – pasakojo G. Kitovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ūkininkas Vytenis valdo pusę hektaro šiltnamių ir 3 hektarus braškių laukų. Žada, jog jau po savaitės braškės pradės nokti ir lysvėse. Bet tolimesnę uogų kainą prognozuoti dar sunku.  

Įvežtinės braškės – iš Graikijos ar Ispanijos – kainuoja gerokai mažiau: dažnai po 4–6 eurus už kilogramą. Tačiau tiek ūkininkai, tiek prekybininkai pripažįsta – tai du skirtingi produktai. 

„Lietuviškos braškės nėra pasiekiamos visus metus, tai pagrindinis išskirtinumas“, – sakė „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius. 

Ūkininkas ragina uogą ir prekybininką tikrinti tris kartus, mat turgavietėse vyksta ir nelabai gražūs uogų žaidimai.  

„Atvežtinės uogos pavadinamos lietuviškomis. Lietuviškos tikrai skanesnės, bet taip pat atvežtinėse yra didesnis pesticidų kiekis“, – teigė „Žvagakalnio ūkio“ vadovas.

Braškių sezoną šiltnamiuose vieni ūkininkai dar tik įpusėjo, o kiti jau baigia.