Prezidentės siūlomas draudimas valdininkams dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Seimo teisininkai.

Šią teisininkų išvadą dar vertins Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas šiai laisvei įgyvendinti“, - rašoma parlamento Teisės departamento išvadoje dėl valstybės vadovės teikto projekto.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra Seimui pasiūlysi Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad valstybės tarnautojui neleidžiama „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.

Seimo teisininkų teigimu, ši nuostata vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, taip pat konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą.

„Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių. Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui“, - teigia Seimo teisininkai.

Anot jų, priėmus prezidentės pataisą, Europos Sąjungos (ES) projektams administruoti ir įgyvendinti turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o ES projektams vykdyti skirtos lėšos būtų nepagrįstai nepanaudotos ar perskirstytos.

Be to, išvadoje rašoma, jog ES projektams administruoti ir įgyvendinti, kaip ir kitams darbui tinkamam atlikti, visų pirma, svarbūs žmogiškieji ištekliai ir jų kompetencija.

„Abejotina, ar Ūkio ministerijos administruojamus ir įgyvendinamus Europos Sąjungos projektus tinkamai įgyvendintų, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Jeigu yra įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų pasipelnymo faktų, dėl to kaltus asmenis reikėtų traukti atsakomybėn, tačiau už tinkamai atliktą darbą sumokėtas darbo užmokestis negali būti kvalifikuojamas kaip pasipelnimas“, - teigia teisininkai.

Teikdama savo projektą D.Grybauskaitė akcentavo, kad jis užkirs kelią pasipinigauti valstybės tarnyboje. Pataisos parengtos, kai paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, kuriam rengti įdarbinta ir 14 pačios ministerijos darbuotojų.

Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro dėl darbo prie ES projektų.

Prezidentūros duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijoje 21 tarnautojas turi papildomas darbo sutartis finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, pagal jas pernai išmokėta 63 tūkst. eurų. Ūkio ministerijoje sudarytos 7 tokios sutartys, Valstybinė mokesčių inspekcija papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais, pernai jiems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų.

Pagal Seimo statutą, Teisės departamento išvadą, jeigu joje nurodoma, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, vertina parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Mes įvertiname pastabas ir priimame sprendimą. Tai išankstinė patikra“, - BNS sakė komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Pasak jo, ne visoms Teisės departamento išvadoms komitetas pritaria.

„Įvairiai būna, nėra taip, kad „praeitų“ tranzitu“, - teigė J.Sabatauskas.

Jis sutiko, kad Teisės departamento išvadas rengė valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas reguliuotų siūlomos pataisos. Tačiau J.Sabatausko teigimu, nėra kitos institucijos, kuri galėtų atlikti Teisės departamento darbą.