- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime jau antrą kartą registruotas siūlymas uždrausti prekybininkams išmesti vartoti dar tinkamus maisto produktus. Prieš utilizavimą pardavėjai privalėtų neparduotą maistą pasiūlyti ir atiduoti labdaros organizacijoms, pasakojama LNK reportaže.
„Mes kalbame apie visus prekybos centrus, kurių plotas didesnis kaip 400 kv. m. Šiuo atveju tai palies didesnius prekybos centrus“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.
„Padės daugiau išgelbėti maisto, jis bus mažiau švaistomas, o tai reiškia, kad aplinkai bus daromas mažesnis neigiamas poveikis. Ir mes galėsime padėti didesniam skaičiui skurstančių žmonių“, – džiaugėsi tokiu siūlymu „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dauguma prekybos tinklų jau dabar savanoriškai aukoja maistą labdarai, tačiau pataisų iniciatoriai mano, kad pardavėjai maisto galėtų atiduoti ir daugiau.
„Mums nerimą kelia tai, ar visas maistas, kuris gali patekti į įvairias labdaros organizacijas, ten patenka. Dalis maisto vis dar utilizuojamas, t. y. sudeginamas“, – savo būgštavimus išsakė Tomas Tomilinas.
„Kiekvieną dieną atiduodame tuos produktus „Maisto bankui“. Per metus – apie 3,5 tūkst. tonos maisto. Ir tai sudaro apie 6 mln. eurų. Kitą likusį dalį mes atiduodame gyvūnų globos organizacijoms, ūkininkams. Ir tik maža dalis utilizuojama“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„2021 m. „Maisto bankui“ atidavėme 490 tonų maisto produktų, o finansine verte tai yra apie 730 tūkst. eurų. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos ūkininkais, kuriems atiduodame vaisius ir daržoves“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
„Maisto bankas“ labdarą gauna iš keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų – „Lidl“, „Maximos“, „Iki“ ir „Rimi. Taip pat aukoja ir mažesni prekybininkai bei ūkininkai. Tiesa, tik du didieji prekybos tinklai atiduoda visus paskutinės dienos galiojimo produktus. Kiti aukoja ne visą asortimentą.
„Iš tų dviejų prekybos tinklų, vienas atiduoda tik vaisius, daržoves ir duoną, bet iki šiol vis dar neatiduoda pieno, mėsos ir žuvies produktų, kurie tikrai yra labai vertingi. Na, o ketvirtasis kol kas mums aukoja tik duonos ir bakalėjos produktus“, – konstatavo S. Gurevičius.
Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas?! Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai.
Iš „Norfos“ parduotuvių neparduoti produktai į „Maisto banką“ nekeliauja. Pasak įmonės savininko, prekybos tinklas maisto ir labdaros organizacijoms per metus perduoda apie 1 tūkst. maisto produktų.
„Įvairioms organizacijoms, jų yra gal apie dvidešimt. Visų dabar neišvardinsiu. Bet stengiamės atiduoti to rajono vietos organizacijoms, kad būtų kuo mažiau transporto išlaidų“, – komentavo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.
Siūlymų aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje išmetamo maisto kiekiai siekia 100 tūkst. tonų per metus. Maždaug viena šeštoji šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje. Įstatymo projekto autorius T. Tomilinas pabrėžė, kad siekiant sumažinti maisto švaistymą, privalomo aukojimo praktika jau įgyvendinama Čekijoje ir Prancūzijoje. Vis dėlto dalis prekybininkų mano, kad priėmus tokius siūlymus, kiltų problemų.
„Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas? Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai“, – svarstė V. Budrienė.
„Svarbiausia, kad tai būtų daroma su protu, įvertinant kai kuriuos aspektus. T. y. maisto saugumas, ekonomika. Ir galbūt tą įstatymą daryti ne per jėgos principą, o per skatinimą“, – sakė D. Dundulis.
„Maisto bankas“ per metus išdalija 10 tūkst. tonų maisto. Iš jų pusę gauna iš prekybininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“4
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...