– Ką vidaus degimo variklių draudimo atšaukimas reiškia Europos automobilių pramonei? Ar tai padės konkuruoti su Kinija?
– Europa ir Lietuva neturi naudingųjų iškasenų, todėl mums žalioji transformacija iš esmės yra palankesnė – pinigai, generuojami iš atsinaujinančios energetikos, lieka Europos viduje ir skatina ekonomikos plėtrą. Tačiau Lietuva yra glaudžiai susijusi su Vokietijos pramone. Mažėjant automobilių užsakymams Europoje, automatiškai mažėja ir užsakymų Lietuvos įmonėms. Jei pernelyg sparčiai judame link visiško „žalumo“, realiai padedame Kinijai, kuri šiandien yra elektromobilių lyderė. Todėl būtinas subalansuotas požiūris.
Mano vertinimu, sprendimas, kad 2035 metais apie 90 proc. automobilių būtų elektriniai, yra logiškas kompromisas – paliekama pasirinkimo laisvė. Tai leidžia Europos pramonei bent šiek tiek atsikvėpti, nes šiuo metu ji nėra visiškai konkurencinga, ypač dėl Kinijos dempingo ir subsidijuojamos gamybos. Šis sprendimas būtų naudingas ir Lietuvos ekonomikai, nes užsakymų apimtys galėtų augti, o ne mažėti.
– Seimas laikinai stabdo dyzelino akcizo augimą. Kaip tai atsilieps pramonei?
– Lietuvos ir visos Europos pramonė šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį – spaudžia JAV muitų politika, brangi energetika, augantys atlyginimai, lėtėjantis našumas. Pramonei ypač svarbus logistikos sektorius. Mes nebesame tranzito tarp Rytų ir Vakarų šalis, kaip anksčiau – ši grandinė nutrūko. Geriausiu atveju galime būti tranzitas tarp Šiaurės ir Pietų.
Jei vilkikai renkasi degalus pilti Lenkijoje, tai reiškia, kad žaliavų atgabenimas ir galutinės produkcijos išvežimas Lietuvoje brangsta. Dėl to krenta pridėtinė vertė, produktai brangsta, o konkurencingumas mažėja. Logistika ir pramonė yra glaudžiai susijusios – logistikos sektorius sudaro apie 12 proc. Lietuvos BVP, tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje labai svarbu šį sektorių išlaikyti konkurencingą.
– Ar kainos gali mažėti?
– Bent jau yra tikimybė, kad jos neaugs. Logistikos bendrovės buvo pasirengusios kelti kainas 4–8 proc., o tai būtų tiesiogiai atsiliepę galutiniams vartotojams. Dabartinis sprendimas gali būti naudingas ir vartotojams, ir gamintojams.
Taip pat svarbu suprasti, kad didesni mokesčiai ne visada reiškia didesnes biudžeto pajamas. Apie tai buvo kalbama jau prieš kelerius metus – per didelis akcizas skatina vežėjus degalus piltis kitose šalyse. Reikia vertinti visą regioninį kontekstą – Baltijos šalis ir Lenkiją. Mano vertinimu, šis sprendimas yra logiškas, o mažesni mokesčiai ilgainiui gali net padidinti biudžeto surinkimą.
Naujausi komentarai