„Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria (Anchelia Gurija).

„Kartais mums susidaro įspūdis, kad labai stipriai stengiamės sutaupyti ar gauti papildomai keletą eurų, kad išsaugotume gamtą, tačiau tuo pat metu labai daug lėšų žarstome tam, kad subsidijuotume iškastinį kurą, kuris kenkia aplinkai“, – pridūrė jis.

EBPO vadovas kritikavo valstybes, kurios prisiima įsipareigojimus mažinti CO2 emisijas, ratifikuoja Paryžiaus susitarimą, tačiau vėliau neapmokestina CO2 emisijų.

Organizacijos ataskaitoje Lietuvai siūloma apmokestinti CO2 emisijas sektoriuose, kurių nepadengia Europos Sąjungos emisijų prekybos sistema.

Pasak A. Gurrios, tai reikalinga ne didesnių biudžeto pajamų generavimui, o tam, kad pasikeistų požiūris.

„Pirmiausia reikia pakeisti požiūrį, elgesį. Tam, kad žmonės mažiau terštų, sukurtų mažiau CO2 išmetimų, reikia stipriai apmokestinti emisijas“, – pabrėžė jis.

A. Gurria teigia pasisakantis už „didelę kainą CO2 išmetimams“.

„Tai reiškia mokestį CO2 emisijoms. Kodėl? Nes jeigu nustatoma didesnė emisijų kaina, tu sieksi vengti emisijų“, – teigė EBPO vadovas.

Ataskaitoje teigiama, kad ekonominės veiklos daroma įtaka aplinkai yra „reikšminga“, tačiau CO2 emisijų apmokestinimas nesiekia EBPO vidurkio.

Tuo metu iškastinio kuro subsidijos, anot EBPO, yra tarp didžiausių visoje organizacijoje.

EBPO tvirtina, kad Lietuva „turi tapti žalesne“ – nors aplinkosauginiai rodikliai, palyginti su 2000-ųjų viduriu, pagerėjo, šaliai vis dar reikia padaryti daugiau, norint pasiekti ambicingus tikslus.

Organizacija pabrėžia, kad artimiausią dešimtmetį siekiant aplinkosauginių tikslų, būtina sumažinti emisijas transporto sektoriuje, kuris generuoja 28 proc. visų emisijų ir yra didžiausias taršos šaltinis.

Tuo metu energetikos politika turėtų būti orientuota į švaresnės atsinaujinančios energetikos plėtrą, nepaisant žemų iškastinio kuro kainų.