Ekonomistai: defliaciją lėmė degalų kainos, vangesnė paklausa

Mėnesio defliaciją birželį–liepą anksčiau prognozavęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog išankstinius gegužės mėnesio rodiklius lėmė mažėjusios degalų bei energijos kainos.

„Labiausiai žemyn tą mėnesinį pokytį į defliaciją nustūmė atpigę degalai. Matėme, kiek dyzelinas atpigo per gegužę, benzinas pigo kiek mažiau, bet būtent degalai padarė didžiausią įtaką“, – BNS teigė T. Povilauskas.

„Kadangi balandį biržoje elektros kaina buvo labai žema, palyginti su kovu, tai ir elektros kainų mažėjimas ženkliai prisidėjo, taip pat ir šilumos kaina“, – pridūrė ekonomistas.

Labiausiai žemyn tą mėnesinį pokytį į defliaciją nustūmė atpigę degalai.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad defliacija byloja apie mažėjančią perkamąją gyventojų galią, kurią neigiamai veikia brangstančios paskolos ir dėl recesijos prastėjantys ateities lūkesčiai.

„Matosi, kad ir palūkanų normų įtaka jau daro savo darbą – poveikį perkamajai gyventojų galiai ir atitinkamai rececesiniai lūkesčiai, tai reiškia, ta visa vangesnė paklausa jau stabdo infliacinius procesus ir atitinkamai pradeda veikti infliacijos matematika: aukštos palyginamosios bazės efektas po truputį jau įsibėgėja ir kas mėnesį, matyt, matysime defliacinius skaičius“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Pasak jos, visuomenė reikšmingų pokyčių dėl defliacijos kol kas nepajus, bet ilgainiui galima tikėtis kainų mažėjimo.

„Iš principo visuomenei dar kažkokio labai reikšmingo poveikio tai neturės, bet tas kainų lygis, kurį pernai užsiauginome, jis nėra tvarus, natūralu, kad vyraujant recesinėms nuotaikoms, prastėjantiems lūkesčiams ir nerimui dėl ateities, turėtų šiek tiek pasikoreguoti kainų lygis“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, metų pradžioje laukta defliacija vėliau nei tikėtasi fiksuota dėl to, kad Lietuvos gyventojų finansinė padėtis buvo gera, darbo rinka – atspari infliacijai.

„Defliacijos lūkuriavome kurį laiką, vis tik pernykštis infliacijos šuolis nebuvo didele dalimi nulemtas vidinių ekonominių priežasčių, tai buvo daugiau išorinių šokų pasekmė. Pastaraisiais mėnesiais, ypatingai šių metų pradžioje tikėjomės, kad atsitrauks infliaciniai procesai, bet buvo jaučiama inercija dėl pakankamai atsparios darbo rinkos, geros namų ūkių finansinės situacijos“, – sakė ji.

T. Povilauskas kartojo, kad metinė infliacija vienaženklė turėtų būti birželį, o mėnesio defliacija turėtų išlikti „arti nulio“.

„Žiūrėsime, kaip keisis degalų kainos. Suprantama, kad labiau pigti degalams nelabai lieka erdvės. Jeigu bus kažkokie degalų kainų atšokimai į viršų, infliacija gali didėti“, – teigė T. Povilauskas.

„Birželį mažinant infliaciją gali prisidėti ir daržovių kainų mažėjimas. Be to, birželį prasideda drabužių išpardavimai – tai irgi šioje vietoje toks sezoninis veiksnys“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė teigė, kad maisto kainos išlieka pagrindiniu infliaciją lemiančiu veiksniu.

„Tiesa, įvairių maisto prekių metinis kainų augimas tebemažėjo – pavyzdžiui, pieno, mėsos, duonos produktų. Žvelgiant į ateitį, kai kuriais šių metų mėnesiais tikėtinas ir bendro maisto prekių kainų lygio mažėjimas, tai yra mėnesinis kainų sumažėjimas. Tam reikšmingą įtaką darys nukritusios maisto žaliavų ir energijos išteklių kainos“, – pranešime teigė L. Mociūnaitė.

„Kalbant apie spaudimą maisto kainoms mažinančius veiksnius, paminėtinos ir nukritusios sėklų bei trąšų kainos, kurios turės įtakos būsimo derliaus kainoms“, – pridūrė ji.

LB atstovė prognozuoja, jog gegužę energijos kainos turėtų būti panašios į buvusias prieš metus, tuo metu birželį jos bus mažesnės nei tuo pačiu metu pernai.

Pasak L. Mociūnaitės, nors metinis paslaugų kainų augimas mažės, tačiau ir toliau kylant darbo užmokesčiui kainos didės pakankamai sparčiai.

„Bendram infliacijos rodikliui tebemažėjant, o darbo rinkai esant palyginti stipriai, jau iki šių metų vidurio turėtume pasiekti tašką, kai vidutinio darbo užmokesčio augimo rodiklis viršys infliaciją. Tai reiškia, kad didės realusis darbo užmokestis ir gyventojų perkamoji galia“, – teigė L. Mociūnaitė.

Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 proc., tuo metu išankstinė metinė infliacija siekė 10,7 procento.