Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ECB pažadas liepą pradėti didinti palūkanų normas 25 punktais yra tik pradžia, – iki metų pabaigos jos gali būti padidintos 100 bazinių punktų. Anot jo, tai – bandymas stabdyti vartojimą, o kartu – ir infliaciją.

Šis normos kėlimas gali infliaciją mažinti tik vienu būdu: prikirpdamas perkamąją galią ir mažindamas paklausą.

„Tai nėra daug, bet dar vienas papildomas komponentas, kuris mažina vartotojų galimybes pirkti tiek, kiek jie norėtų. To ECB ir siekia, šis normos kėlimas gali infliaciją mažinti tik vienu būdu: prikirpdamas perkamąją galią ir mažindamas paklausą. Tai bandymas slopinti vartojimą, ypač skolintais pinigais. Tam ir reikia nusiteikti“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„ECB tokiais labai aiškiais savo griežtėjančios pinigų politikos žingsnių įvardijamais apšildo rinką ir nebelieka erdvės spekuliacijoms. Tai yra tinkamas ženklas, nes neapibrėžtumas šiuo metu ir taip yra didelis“, – BNS sakė  bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Pasak jos, lūkesčiai dėl tokios ECB elgsenos jau vyravo – tai matyti iš pastarosiomis dienomis didėjančio euro zonos tarpbankinių palūkanų „Euribor“ normų.

„Rinka jau įskaičiuoja pinigų politikos griežtinimo žingsnius, tad toks žingsnis tikrai nenustebino“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

N. Mačiulio taip pat teigė, kad būsto paskolos jau kurį laiką teikiamos atsižvelgiant į paskutinio pusmečio „Euribor“ pokytį, o tai reiškia, kad už paskolas gyventojai mokės daugiau.

„Tokio sprendimo banga iki galutinio vartotojo atsirita anksčiau nei priimamas pats sprendimas, nes jeigu žiūrėtume šešių mėnesių Euribor, tai jis jau teigiamas ir didžioji dalis būsto paskolų jau susieta juo, trijų mėnesių Euribor netrukus bus teigiamas“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Šią savaitę paskelbtais Lietuvos banko skaičiavimais, vidutinė būsto paskolos įmoka šiuo metu yra 230 eurų. Palūkanų normai išaugus 0,5 procentinio punkto įmoka padidėtų 12 eurų, vienu punktu – 24 eurais, dviem punktais – apie 50 eurų.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, tai, kad palūkanos ištraukiamos iš neigiamos zonos, neturėtų labai atsiliepti paskolas su kintamomis palūkanomis pasiėmusiems gyventojams.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad dėl ECB sprendimo brangsianti būsto paskola neatrodo tragedija, tačiau bendrame kontekste tai būtų dar viena papildoma našta gyventojams. 

„Jeigu turime 100 tūkst. eurų paskolą, tai vienas procentas lemia, kad per metus už ją papildomai reikės mokėti tūkstantį eurų, per mėnesį – 83 eurus. Žmogui, kuris gali sau leisti tiek skolintis, toks padidėjimas nebus tragedija, bet įvertinus, kad už kurą mokame dvigubai, išlaidos maistui yra padidėjusios, tai pabrangusi paskola tampa dar viena papildoma našta“, –  BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.

„Tai kol kas nėra reikšmingas padidėjimas, šiemet tai tikrai neturėtų būti didelis iššūkis. Daug kas priklausys nuo to, kiek bankas yra numatęs tokių žingsnių žengti toliau“, – aiškino analitikė.

I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad pirmuosius žingsnius įvardijęs ECB toliau elgsis labai atsargiai.

„Eurozonos ekonominė situacija nėra vienareikšmė, pavyzdžiui, tokios ekonomikos, kaip Baltijos valstybės, demonstravo perkaitimo ženklus, tačiau dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje šiuo metu išgyvena visai kitokias nuotaikas, nes gyventojai ir įmonės savo perspektyvas vertina santūriau, o importuota infliacija gniaužia ekonomikos plėtros perspektyvas“, – sakė  analitikė.

„Gali būti, kad rudenį vėl grįš priešingas dabartiniam naratyvas ir teks grįžti prie ekonomikos stimuliacijos ir reanimacijos dėl to, kad tam tikros euro zonos teritorijos nugrims į ekonominę recesiją“, – pridūrė ekonomistė.

Tuo metu M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad ECB pranešė apie liepos pradžioje nutraukiamą turto pirkimo programą, tai, anot jo, reiškia skolinamų pinigų brangimą.

„Pinigų spausdinimo era baigiasi, konstatuojama, kad daugiau pinigų į rinką nebus liejama, pinigai brangs“, – sakė M. Dubnikovas.

N. Mačiulis sako, kad galimas normos kėlimas vienu procentiniu punktu nesukels stipraus šoko ir neprimins 2007–2008 metų.

„Tai ne naujiena, buvo lūkestis, kad ji kils 50 bazinių punktų, o rinkose lūkestis šiuo metu yra toks, kad iki metų pabaigos bus didinama bent 1 procentiniu punktu. Kiekvienas gali suskaičiuoti, priklausomai nuo to, koks yra paskolos dydis, kiek padidės įmoka. Tai nebus didelis šokas, mes negrįšime į 2007–2008 metus, kai tarpbankinių palūkanų normos siekė 5–6 procentus“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.

ECB ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį 25 baziniais punktais padidins bazines palūkanų normas. Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjį, o kiek, – priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.