Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad infliacijai išsikvepiant ji vis dar išlieka teigiama, net kai tam nėra objektyvių veiksnių.

„Mėnesinis pokytis visai nežymus, išsikvėpimas – akivaizdus ir jau teikia vilčių, kad blogiausia yra praeityje. Aišku, labai nerimaujame dėl infliacijos „lipnumo“, ypač kai išlieka toks neapibrėžtumas dėl tolesnių energetikos kainų vystymosi“, – trečiadienį BNS sakė bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė.

„Lipnumu“ ji vadina infliacijos savybę, kai ji išlieka teigiama net ir tada, kai objektyvių veiksnių tam nėra, ji auga dėl lūkesčių.

„Net ir tada, kai dingsta tokie objektyvūs veiksniai infliacijos tąsai, infliacijos procesai vien dėl lūkesčių išlieka, ji tęsiasi dėl to, kad vyrauja kainų kilimo lūkesčiai, atlyginimai keliami, dar lieja žibalo į tokį uždarą ratą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pagrindinės priežastys – tos pačios: maisto kainos yra tikrai labai sparčiai kylančios, inercija jaučiama labai didelė ir energetikos kainų kritimas nesugeba bendrai visos infliacijos nutempti žemyn.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mėnesio infliacija vis dar teigiama išlieka daugiausiai dėl maisto kainų.

„Pagrindinės priežastys – tos pačios: maisto kainos yra tikrai labai sparčiai kylančios, inercija jaučiama labai didelė ir energetikos kainų kritimas nesugeba bendrai visos infliacijos nutempti žemyn. Maistas apskritai, jeigu žiūrėtume metinės infliacijos komponentes, nors dar neturime balandžio duomenų, galima įtarti, kad maistas, jo indėlis bus daugiau nei pusė. Aišku, dar yra brangstančios paslaugos, kitų prekių kainos, bet jų indėlis nėra toks didelis“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, būtent maisto kainos ir nulems, kada mėnesio infliacija bus neigiama.

„Dalis maisto produktų pinga, ne kiek galutiniam vartotojui, bet didmeninėje rinkoje. (...) Visgi mano lūkestis – kad turėtų išsikvėpti maisto brangimas ir mes sulauksime neigiamos infliacijos, ji bus ne dėl energetikos, o dėl maisto“, – sakė ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat prognozuoja, kad metinė infliacija jau birželį turėtų būti vienaženklė.

I. Genytė-Pikčienė, neigiamą mėnesio infliaciją prognozavusi vasarį, sako, jog ji į pingančias žaliavas bei mažėjantį vartojimą nereagavo taip greitai, kaip ekonomistai tikėjosi.

„Tikėjomės, kad procesai bus jautresni pasikeitusioms aplinkybėms: žaliavų rinkų tendencijoms, sumenkusiam vartojimui, bet tai nepasiteisino taip greitai, kaip laukėme. Bet tai, kad kainų indeksas nekopia daugiau nei 0,2 procento, tai jau yra geras signalas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė teigė, kad sumažėjus energijos išteklių, maisto žaliavų ir krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainoms, spaudimas infliacijai slopsta.

„Tą rodo ir kiti duomenys. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, metinis gamintojų kainų augimas vidaus rinkoje, palyginti su piku, pasiektu praėjusių metų liepos mėnesiu, sumažėjo beveik tris kartus ir šių metų kovo mėn. sudarė 12,3 proc. Mažėja ir importuotų prekių metinis kainų augimas“, – pranešime sakė ji.

Anot L. Mociūnaitės, atsižvelgiant į tai, numatoma, kad metinė infliacija ir toliau mažės – vienaženklė ji turėtų tapti šių metų birželį.

„Tikėtina, kad birželio mėnesį darbo užmokesčio augimas jau viršys infliaciją ir gyventojų perkamoji galia pradės didėti“, – sakė LB ekonomistė.

Išankstinė mėnesio infliacija – balandį, palyginti su kovu – buvo 0,2 proc., metinė – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – 13,3 proc.. Ji mažėjo septintą mėnesį iš eilės, skelbia Valstybės duomenų agentūra.