SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis mano, kad „visiškai netikėtina“, jog euro zonos pinigų politikos formuotojai tokio žingsnio imtųsi jau balandį. Ekonomisto vertinimu, realiau, kad palūkanų normų didinimo būtų galima tikėtis antrojoje metų pusėje, o šiame posėdyje svarbiau sekti ECB Valdančiosios tarybos retoriką dėl ekonominių perspektyvų vertinimo.

„Šiame posėdyje svarbiau komunikacija, ką pasakys ECB. Visų pirma, kaip jie mato ekonominę situaciją, nes iš to išplaukia ir jų veiksmai dėl palūkanų normų. Jeigu jie palaikys raminantį toną, kad netikrumas dėl karo Ukrainoje padidėjęs, bet vis tik ekonomika susitvarkys su tuo iššūkiu, tai reiškia, kad palūkanų normų didinimo greičiausiai būtų galima laukti rugsėjo mėnesio posėdyje“, – Eltai sakė E. Petrulis.

Kaip pažymi SEB analitikas, ECB ne kartą pabrėžė, kad palūkanų normų didinimo bus imamasi tik tuomet, kai bus užbaigta jų vykdoma turto pirkimo programa. Dar prieš mėnesį Valdančioji taryba planavo šią programą tęsti iki trečiojo šių metų ketvirčio, tačiau kovo mėnesio posėdyje buvo apsispręsta atverti galimybę ją nutraukti anksčiau.

„Per praėjusį posėdį ECB pasakė, kad turto pirkimo programa gali baigtis anksčiau. Tai natūraliai reiškia, kad ir palūkanų normos gali būti didinamos anksčiau“, – aiškino jis.

Pasak ekonomisto, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad palūkanų normų padidėjimo galima sulaukti rugsėjo mėnesį. Didinimo tikėtis anksčiau būtų galima tik tuomet, jeigu įvyktų griežtas ECB komunikacijos posūkis, sako jis.

„Jeigu, pavyzdžiui, pasakytų, kad galbūt turto programą baigs antrojo ketvirčio pabaigoje. Ir tada tai tarsi atrištų rankas labai ankstyvam palūkanų normų didinimui liepą. Tai aš manau, čia būtų „vanagiškas“ scenarijus“, – mano E. Petrulis.

„Swedbank“ specialistas: ECB dar skaičiuoja visą karo eigą

Tuo metu „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis sako taip pat nesitikįs, kad palūkanų normas ECB galėtų padidinti jau artimiausiame posėdyje. Jo vertinimu, sprendimų priėmėjai ir toliau argumentuos, kad dabartinės kainų kilimo tendencijos nėra nulemtos monetarinės politikos.

„Manau, kad ECB liks su ta mintimi, kad dabartinė infliacija daugiausia yra dėl žaliavų kainų iškilimo, ir nėra tvari infliacija. Todėl iš principo manau, kad nebus ryžtamasi kelti palūkanų“, – prognozuoja R. Rodzis.

Ekspertas pažymi, kad euro zonos ekonomika susiduria su neapibrėžtumu, nulemtu Rusijos karo Ukrainoje. Kadangi nėra aišku, kiek ilgai karas gali užsitęsti, tai itin apsunkina ir ECB galimybes formuoti galimus scenarijus, pažymi „Swedbank“ specialistas.

„ECB dar skaičiuoja visą karo eigą, dar yra labai daug neišspręstų klausimų, dėl to prognozuoti, ar šiemet bus pakeliamos palūkanos ar ne, yra sunku“, – tvirtino R. Rodzis.

ELTA primena, kad ECB kovo mėnesį padidino infliacijos prognozes dėl itin aukštų energijos kainų ir neapibrėžtumo dėl karo Ukrainoje.

Euro zonos centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija padidės iki 5,1 proc., lyginant su ankstesne 3,2 proc. prognoze. Numatoma, kad 2023 ir 2024 metais infliacija sieks atitinkamai 2,1 ir 1,9 proc., anksčiau prognozuota, kad ji sieks 1,8 procento.

„Infliacijos didėjimas ir toliau stebina dėl netikėtai didelių energijos kainų“, – tuomet sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

Tačiau, nepaisant kainų augimo prognozių, euro zonai ruošiantis Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir aukštos infliacijos padariniams, ECB nekeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pažadėjo lanksčiai užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą.

Kaip ir prognozuota, ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Vis tik akcentuojama, kad valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 proc. lygiu.

Kaip aiškino ECB valdančiosios tarybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, apie bazinių palūkanų normų didinimą euro zonos pinigų politikos formuotojai šiuo metu net nesvarsto, tačiau sprendimas atverti galimybę turto pirkimo programą nutraukti anksčiau nei planuota iš esmės reiškia, kad buvo sudarytos sąlygos priimti lankstesnius monetarinės politikos sprendimus, reaguojant į ekonominę situaciją.

„Euro sistemos pinigų politikos sprendimas šitomis didelio netikrumo sąlygomis pirmiausiai atidarantis duris įvairioms pinigų politikos opcijoms“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo G. Šimkus.

„Aš į tai žiūriu kaip į rankų atsirišimą, kad euro sistema galėtų veikti plačiau“, – pridūrė jis.

Nors Lietuvos banko vadovas pažymi, kad nėra konkrečios datos, kada bus imtasi palūkanų normų didinimo, sprendimai tiek dėl skolinimosi galimybių, tiek dėl turto pirkimo programos ateities priklausys nuo konkrečių ekonominių prognozių bei infliacijos rodiklių.