„Antroji koronaviruso banga yra viena didžiausių grėsmių tvariam ekonomikos atsigavimui. Sušvelninus karantino priemones Lietuvoje (ir daugelyje kitų ES šalių) jos kol kas pavyko išvengti, tačiau yra nemaža dalis valstybių, kurios sušvelninus karantino priemones patyrė antrąją epidemijos bangą (Izraelis, Saudo Arabija, Iranas, Bulgarija, Turkija), o nemažoje dalyje Azijos bei Lotynų Amerikos šalių (pvz.: Indijoje, Peru, Čilėje, Pietų Afrikos Respublikoje) nežiūrint įvestų karantino priemonių, atvejų skaičius nemažėja (dėl šešėlinės ekonomikos ir didelio gyventojų tankumo)“, – statistiką dėstė ekonomistas.

Svarbiausia šioje situacijoje yra nepanikuoti ir semtis patirties iš kaimyninių šalių.

Ž. Maurico teigimu, Lietuvai reikėtų nepanikuoti ir sekti kaimyninių šalių patirtimi. „Nerimą taip pat kelia nauji židiniai Kinijoje: dėl naujo epidemijos protrūkio dalis Pekino rajonų yra uždaryti, o naujų atvejų taip pat aptikta ir už Pekino ribų. Svarbiausia šioje situacijoje yra nepanikuoti ir semtis patirties iš kaimyninių šalių, kurios efektyviai suvaldė koronaviruso epidemiją, stipriai nepažeisdamos savo ekonomikos. Pavyzdžiui, Islandija sugebėjo įveikti koronaviruso epidemiją neįvedusi visuotinio karantino. Latvija karantino metu buvo įvedusi gerokai mažiau apribojimų verslui nei Lietuva (tad Latvijoje mažmeninės prekybos kritimas balandžio mėn. siekė vos 9 proc., o Lietuvoje – 17.9 proc.), bet dėl to atvejų skaičius Latvijoje nebuvo didesnis nei Lietuvoje“, – teigė Ž. Mauricas.

„Galiausiai, Švedijos pavyzdys rodo, kad net ir neįvedus visuotinio karantino ir neužsiimant plataus masto testavimu (Švedijoje COVID-19 testų skaičius milijonui gyventojų yra kone 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje) sveikatos apsaugos sistema susitvarkė su COVID-19 epidemijos protrūkiu, o mirčių skaičius milijonui gyventojų Švedijoje yra mažesnis nei Belgijoje, JK, Ispanijoje ir Italijoje (matyt, vėlgi gelbsti menkas gyventojų tankumas bei socialinio atstumo ir higienos įpročių laikymasis, nors aš bet kuriuo atveju nelinkėčiau pakartoti Švedijos scenarijaus). Tad nepanikuokime“, – siūlo ekonomistas.

„Facebook“ nuotr.