Nuo vasaros pradžios metinis atsiskaitymo kortelėmis apyvartos augimas svyravo ties 20 proc., bet lapkritį jis sulėtėjo iki kiek mažiau negu 10 procentų. Tačiau tai vis tiek buvo padidėjimas, priešingai negu pirmojo karantino pradžioje, kai atsiskaitymo vertė krito dviženkliu dydžiu. Tokios tendencijos pagrindžia, kad ne tik karantino suvaržymai lapkritį buvo gerokai švelnesni, bet ir žmonės nebuvo tokie atsargūs išlaidaudami.

Tad kokie pagrindiniai pokyčiai nuo spalio mėnesio, kai prekyba Lietuvoje tiesiog bujojo? Statistikos departamento duomenimis, spalį mažmeninė prekybos, neįtraukus degalų prekybos, apyvarta buvo net 12 proc. didesnė negu prieš metus, ir toks augimas retai būdavo stebimas net stabiliais ekonomikos augimo laikais.

Lapkritį daugiau negu trečdaliu krito ir gyventojų išlaidos atsiskaitant kortelėmis kirpyklose.

Lapkritį truputį lėčiau augo atsiskaitymo kortelėmis apyvarta didžiuosiuose maisto prekybos tinkluose. Tačiau gyventojai ir lapkritį karantino metu, kai nemažai darbuotojų vėl dirbo iš namų, nevengė gerinti savo buities sąlygų. Atsiskaitymo kortele statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse apyvarta praėjusį mėnesį augo panašiai kaip ir spalį. Nereikia pamiršti ir to, kad vėlyvą vasarą ir rudenį naujų butų pardavimo mastas sparčiai ūgtelėjo, o įsirengiant būstą apsilankymo tokiose parduotuvėse neišvengsi.

Panašiu tempu kaip ir spalį daugėjo atsiskaitymų elektronikos ir buitinės technikos parduotuvėse, netgi sparčiau negu spalį – sporto prekių prekybos vietose.

Nukentėjo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai

Gerokai prastesnis negu spalis buvo drabužių ir avalynės prekybininkams. Atsiskaitymo apyvarta už įsigytus drabužius kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus lapkritį buvo daugiau negu trečdaliu, o už avalynę daugiau negu 40 procentų mažesnė negu prieš metus. Tiesa, šiemet labai sparčiu tempu šių prekių prekyba kėlėsi į internetą, todėl gyventojų išlaidos drabužiams smuko gerokai mažiau, negu rodo atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose. Taip pat mažiau negu prieš metus kortelėmis lapkritį buvo atsiskaityta knygynuose, juvelyrikos, žaislų parduotuvėse.

Kaip laukta, labiausiai nukentėjo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai. Atsiskaitymo kortelėmis vertė maitinimo įstaigose smuko daugiau negu 60 proc., apgyvenimo – 80 procentų. Akivaizdu, kad gruodis šiems sektoriams bus toks pat blogas, nes, esant tokiai epidemiologinei padėčiai, karantino sąlygų švelninimo tikėtis be kitų metų pradžios neverta.

Beje, lapkritį daugiau negu trečdaliu krito ir gyventojų išlaidos atsiskaitant kortelėmis kirpyklose. Viena vertus, smukimas didelis, tačiau, priešingai negu pavasarį, dirbti kirpėjai gali. Įdomu tai, kad lapkritį tik palyginti nedaug pakito gyventojų atsiskaitymo už odontologų ir ortodontų paslaugas vertė.

Lapkritis priminė balandį tuo, kad, prasidėjus karantinui, staigiai ūgtelėjo gyventojų atsiskaitymai kortele už kurjerių paslaugas – jie padidėjo daugiau negu tris kartus. Tikėtina, kad gruodį šių paslaugų poreikis ir atsiskaitymo vertė bus dar didesni. Apskritai SEB banko duomenys rodo, kad lapkritį vėl sparčiau augo atsiskaitymai ne įprastose prekybos vietose: kortelėmis internetu ar inicijuojant mokėjimą iš SEB banko sąskaitų. Todėl tie prekybininkai, kurie per vasarą padidino prekybos internetu galimybes, galėjo ir dar galės džiaugtis geresniais rezultatais.

„Juodasis penktadienis“ nebuvo labai prastas

Akivaizdu, kad daugiausiai darbo gruodį turės elektroninių parduotuvių savininkai ir kurjeriai, kuriems bus daug iššūkių pristatyti prekes be didesnio vėlavimo.

„Juodasis penktadienis“ bent jau sprendžiant iš atsiskaitymų kortelėmis, nebuvo toks prastas, kaip buvo galima laukti darant prielaidą, kad žmonės vengs parduotuvių, o prekybos internetu augimas neatsvers silpnesnio rezultato įprastose prekybos vietose.

Lapkričio 27 dieną atsiskaitymo kortele naudojant kortelių skaitytuvus vertė ūgtelėjo daugiau negu 15 proc., palyginti su praėjusių metų „juodojo penktadienio“ diena. Labiausiai tą dieną augo gyventojų išlaidos elektronikos prekėms, buitinei įrangai, kosmetikai, sporto, muzikos, gyvūnų prekėms. Tiesa, prekybininkų apyvarta augo labiau, jei įtrauktume ir atsiskaitymus kortelėmis internetu ar inicijuojant mokėjimą iš banko sąskaitų.

Epidemiologinė padėtis Lietuvoje toliau prastėja, o griežtesnių ribojimų tikimybė artimiausiomis savaitėmis auga, todėl suprantamas prekybininkų ir paslaugų teikėjų nerimas dėl gruodžio mėnesio rezultatų. Visgi pastarųjų savaičių prekybos tendencijos rodo, kad gyventojai tebėra linkę išlaidauti ir nėra apleidę prekybos vietų. Akivaizdu, kad daugiausiai darbo gruodį turės elektroninių parduotuvių savininkai ir kurjeriai, kuriems bus daug iššūkių pristatyti prekes be didesnio vėlavimo.