Ekonomistas ragina neapsigauti: krizė ateina

– Esate vienas iš tų, kuris sako, kad neturėtume gyventi užsidėję rožinius akinius. Nepaisant to, kad nėra jokios griūties dabar, ji bus.

– Taip. Artimiausiu metu bus priešinga situacija – atsigavimas Vokietijos pramonėje, mažėja dujų kainos Europoje, kurios nukrito beveik penkis kartus, palyginti su piku. Tačiau nereikėtų į tai žiūrėti pro rožinius akinius, nes JAV centrinis bankas labai aiškiai komunikuoja, kad jie toliau ketina kelti bazines palūkanas. Rinka anksčiau prognozavo, kad tai pasibaigs kovą, dabar visi sako, kad jie kels iki liepos ar birželio.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vadinasi, Europa norės daryti tą patį?

– Taip. Vadinasi, anksčiau ar vėliau Amerikos ekonomika patirs recesiją. Nežinau, ar ji bus didelė, ar nedidelė. Niekas to tiksliai nepasakys. Faktas, kad kažkada šių metų vasarą ar vasaros gale galime susidurti su tam tikrais ekonomikos iššūkiais.

– Kaip atrodys krizė Lietuvoje?

– Ji pirmiausia paveiks Lietuvos eksportą, kuris generuoja beveik 80 proc. viso Lietuvos BVP, t. y. pramonė ir transportas, tiems sektoriams susidūrus su iššūkiais, jie galbūt pradės koreguoti darbuotojų skaičių.

– Vadinasi, niekam nereikės Lietuvoje gaminamos produkcijos?

– Neteigčiau, kad niekam nereikės. Nemanau, kad matysime didelį ekonomikos kritimą. Veikiausiai mūsų BVP išliks aukštesnis nei 2019 m., prieš kovidą. Raginu neprarasti budrumo. Geri makrorodikliai, matomi dabar, gali pasibaigti vasarą arba rudenį.

– Ką daryti, kad krizė būtų švelnesnė?

– Žmonėms reikėtų nepamiršti apie taupymą ir atsakingą pinigų išleidimą. Manau, kad reikia turėti santaupų, kurios leis pragyventi bent šešis mėnesius, jei žmogus netektų darbo. Valstybei būtų gana naudinga paskatinti ir paspartinti europinių pinigų įsisavinimą, nes artėjant sunkmečiui valstybės vaidmuo ekonomikoje būna sveikintinas.

Žmonėms reikėtų nepamiršti apie taupymą ir atsakingą pinigų išleidimą.

– Ar ši krizė bus kuo nors panaši į 2008 m., kai stojo nemaža dalis ekonomikos?

– Tikrai ne. Tada buvo labai daug ekonominio disbalanso, buvo visiškai perkaitusi nekilnojamojo turto rinka, buvo didelis užsienio prekybos deficitas, tai aiškiai įrodė, kad ekonomika turi problema. Dabar nieko panašaus nėra. Manau, nukrisime panašiu tempu kaip nukris euro zona. Nieko drastiško neprognozuočiau. Tačiau taip pat nemanau, kad dabar matomi geri rodikliai išliks.

– Ar atėjus krizei kai kurie maisto produktai, nekilnojamasis turtas kainuos pigiau?

– Maistas jau nuo šių metų pradžios po truputį pinga, nes rinkoje nukrito dujų kaina, atitinkamai nukris trąšų kaina. Naftos kaina šiuo metu gana stipriai nuo sausio nukrito. Tai rodo, kad maisto kainos turėtų mažėti. Nukritusi dujų kaina mažina elektros kainą įmonėms, tai taip pat veiks maisto kainas žemyn. Mano supratimu, maisto kainų augimas arba kritimas yra ne paklausos aspektas, o pasiūlos, t. y. sąnaudų. Žmonės žiūri, kiek kainuoja degalai, dujos, atlyginimai, elektra, ir tada uždeda antkainį.

– Kaip manote, ar su maisto produktais nėra kaip su degalais: kai kainos kyla, kyla ir švieslentėje, o kai krinta – sako, kad reikia išparduoti likučius.

– Labai konkurencinga rinka. Turime nemažai mažmeninės prekybos tinklų, kurie tarpusavyje konkuruoja gana aršiai. Matau logiškus paaiškinimus, kodėl vyko kainų augimas. Kitas svarbus aspektas – antiinfliacinės priemonės. Visos Europos šalys taikė labai skirtingas priemones – vienos labiau gynė vartotojus, kitos – verslą. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad Lietuvoje maisto kainos kilo sparčiausiai, nes skiriasi antiinfliacinės priemonės.

– Ar jau vasara bus liūdna?

– Manau, vasaros vidurys, pabaiga. Tada reikėtų ruoštis tam tikriems ekonomikos pokyčiams.