- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausią lygį Lietuvoje nuo 1996 m. pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6 proc., palyginti su tuo pačiu periodu prieš metus. Mažmeninė prekyba maisto produktais gruodį krito daugiau nei 10 proc., palyginti su gruodžiu prieš metus. Ar krizė ateina – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Esate vienas iš tų, kuris sako, kad neturėtume gyventi užsidėję rožinius akinius. Nepaisant to, kad nėra jokios griūties dabar, ji bus.
– Taip. Artimiausiu metu bus priešinga situacija – atsigavimas Vokietijos pramonėje, mažėja dujų kainos Europoje, kurios nukrito beveik penkis kartus, palyginti su piku. Tačiau nereikėtų į tai žiūrėti pro rožinius akinius, nes JAV centrinis bankas labai aiškiai komunikuoja, kad jie toliau ketina kelti bazines palūkanas. Rinka anksčiau prognozavo, kad tai pasibaigs kovą, dabar visi sako, kad jie kels iki liepos ar birželio.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Vadinasi, Europa norės daryti tą patį?
– Taip. Vadinasi, anksčiau ar vėliau Amerikos ekonomika patirs recesiją. Nežinau, ar ji bus didelė, ar nedidelė. Niekas to tiksliai nepasakys. Faktas, kad kažkada šių metų vasarą ar vasaros gale galime susidurti su tam tikrais ekonomikos iššūkiais.
– Kaip atrodys krizė Lietuvoje?
– Ji pirmiausia paveiks Lietuvos eksportą, kuris generuoja beveik 80 proc. viso Lietuvos BVP, t. y. pramonė ir transportas, tiems sektoriams susidūrus su iššūkiais, jie galbūt pradės koreguoti darbuotojų skaičių.
– Vadinasi, niekam nereikės Lietuvoje gaminamos produkcijos?
– Neteigčiau, kad niekam nereikės. Nemanau, kad matysime didelį ekonomikos kritimą. Veikiausiai mūsų BVP išliks aukštesnis nei 2019 m., prieš kovidą. Raginu neprarasti budrumo. Geri makrorodikliai, matomi dabar, gali pasibaigti vasarą arba rudenį.
– Ką daryti, kad krizė būtų švelnesnė?
– Žmonėms reikėtų nepamiršti apie taupymą ir atsakingą pinigų išleidimą. Manau, kad reikia turėti santaupų, kurios leis pragyventi bent šešis mėnesius, jei žmogus netektų darbo. Valstybei būtų gana naudinga paskatinti ir paspartinti europinių pinigų įsisavinimą, nes artėjant sunkmečiui valstybės vaidmuo ekonomikoje būna sveikintinas.
Žmonėms reikėtų nepamiršti apie taupymą ir atsakingą pinigų išleidimą.
– Ar ši krizė bus kuo nors panaši į 2008 m., kai stojo nemaža dalis ekonomikos?
– Tikrai ne. Tada buvo labai daug ekonominio disbalanso, buvo visiškai perkaitusi nekilnojamojo turto rinka, buvo didelis užsienio prekybos deficitas, tai aiškiai įrodė, kad ekonomika turi problema. Dabar nieko panašaus nėra. Manau, nukrisime panašiu tempu kaip nukris euro zona. Nieko drastiško neprognozuočiau. Tačiau taip pat nemanau, kad dabar matomi geri rodikliai išliks.
– Ar atėjus krizei kai kurie maisto produktai, nekilnojamasis turtas kainuos pigiau?
– Maistas jau nuo šių metų pradžios po truputį pinga, nes rinkoje nukrito dujų kaina, atitinkamai nukris trąšų kaina. Naftos kaina šiuo metu gana stipriai nuo sausio nukrito. Tai rodo, kad maisto kainos turėtų mažėti. Nukritusi dujų kaina mažina elektros kainą įmonėms, tai taip pat veiks maisto kainas žemyn. Mano supratimu, maisto kainų augimas arba kritimas yra ne paklausos aspektas, o pasiūlos, t. y. sąnaudų. Žmonės žiūri, kiek kainuoja degalai, dujos, atlyginimai, elektra, ir tada uždeda antkainį.
– Kaip manote, ar su maisto produktais nėra kaip su degalais: kai kainos kyla, kyla ir švieslentėje, o kai krinta – sako, kad reikia išparduoti likučius.
– Labai konkurencinga rinka. Turime nemažai mažmeninės prekybos tinklų, kurie tarpusavyje konkuruoja gana aršiai. Matau logiškus paaiškinimus, kodėl vyko kainų augimas. Kitas svarbus aspektas – antiinfliacinės priemonės. Visos Europos šalys taikė labai skirtingas priemones – vienos labiau gynė vartotojus, kitos – verslą. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad Lietuvoje maisto kainos kilo sparčiausiai, nes skiriasi antiinfliacinės priemonės.
– Ar jau vasara bus liūdna?
– Manau, vasaros vidurys, pabaiga. Tada reikėtų ruoštis tam tikriems ekonomikos pokyčiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai keičia poziciją dėl mokesčių reformos: palaikys pataisas RRF paramai gauti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. ...
-
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų turizmo organizacijos vadovybę1
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai. ...
-
Dujų kaina biržoje toliau krinta, bet tai nemažina gyventojų sąskaitų: kodėl?14
Vyriausybė nuo liepos naikina kainos kompensaciją elektrai, o dujoms pratęsia iki metų galo. Dujų kompensacija šį pusmetį bus trečdaliu mažesnė. Nors dujų kaina biržoje ir toliau krinta, tai nemažina gyventojų sąskaitų. Kodėl taip yra i...
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių2
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų5
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...
-
NKSC direktorius: šią savaitę prasidėjusios DDoS atakos tebesitęsia
Šią savaitę prasidėjusios paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos tebesitęsia, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius. ...
-
Seimui pateiktos pataisos dėl algų savivaldos politikams6
Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. ...
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?4
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai2
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...