- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias Lietuvos ateities iššūkis – didinti pridėtinę vertę, siekiant į šalį pritraukti stambių įmonių investicijas, nes kuo didesnė įmonė, tuo daugiau pridėtinės vertės ji sukuria, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Čia yra toks mitas, kad reikia kuo daugiau smulkaus ar vidutinio verslo. Šiaip nelabai reikia, nes jis dažniausiai būna neefektyvus. Jo reikia tik tam, kad jis išaugtų į didesnį verslą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, ambicija turi būti tokia, kad Lietuvoje veiktų daug didelių ir efektyvių įmonių tiek iš užsienio, tiek ir augančių šalies viduje.
Komentuodamas atlyginimų lygį šalyje, Ž. Mauricas sakė, kad atlyginimai Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra santykiniai mažesni, nes bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, atitenkanti dirbantiesiems, yra viena mažiausių visoje ES.
„Pavyzdžiui, transporto sektoriuje atlyginimai yra gerokai mažesni negu kitose Vakarų Europos valstybėse, nes nemaža dalis darbo užmokesčio yra mokama kaip komandiruotpinigiai (...). Kita priežastis yra mažmeninės prekybos sektorius, kur atlyginimai tikrai galėtų būti gerokai didesni, lyginant su pridėtine verte, ir taip yra dėl to, kad pigios darbo jėgos pasiūla yra pakankamai didelė ir derybinės galios yra mažos. Trečia priežastis yra susijusi su pramone“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais.
Jo teigimu, pramonė vis dar didele dalimi yra paremta pigia darbo jėga, ir todėl atlyginimai, lyginant su pridėtine verte, yra mažesni. Jeigu Lietuvos įmonės būtų aukštųjų technologijų, turėtų daug inžinierių, mokslininkų, kurie uždirbtų didelius atlyginimus, tada ir bendras atlyginimų lygis būtų didesnis.
„Reikia keisti pramonės struktūrą, pritraukti investicijų, aukštų technologijų, ir vykdyti inovacijų tyrimus čia, Lietuvoje, kad tie atlyginimai būtų paaugtų. Jeigu didžioji dalis dirbančiųjų dirbs kaip aptarnaujantis personalas, atitinkamai ir atlyginimai bus maži“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad reikia pereiti laipteliu aukštyn ir tapti kūrėjais, inovatoriais, inžinieriais, mechanikais tam, kad bendras atlyginimų lygis pakiltų.
Komentuodamas šalies ekonomikos augimą, kuris šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 3,09 proc., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, Ž. Mauricas teigė, kad nereikia užmigti ant laurų, nes reikia suvokti, kad didžioji dalis augimo pastaruosius metus atėjo iš vidaus vartojimo ir spartesnio darbo užmokesčio augimo, ir tai gali sudaryti iliuziją, kad toks augimas bus ir toliau.
„Ir ypatingai kalbant apie viešuosius finansus. Pažadai pakelti gydytojų, mokytojų atlyginimus iki ES vidurkio per 3-4 metus turi labai didelę tikimybę būti neištesėti dėl finansų trūkumo. (...) Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais“, - teigė Ž. Mauricas.
Dar realesnis terminas, pasak jo, vis dėlto yra 2035 metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanojo nusipelniusių verslų ir institucijų vadovus
Trečiadienį vykusios Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) generalinės asamblėjos metu apdovanoti labiausiai nusipelniusios bendrovės ir prie verslo klimato gerinimo prisidėję verslai. ...
-
Vyriausybė sutinka leisti savivaldybėms apmokestinti laivų švartavimąsi ir stovėjimą1
Vyriausybė sutinka, kad savivaldybėms, esančioms greta vidaus vandens telkinių arba turinčioms jų savo teritorijoje, būtų leista nustatyti vietines rinkliavas už galimybę vandens transporto priemonėms švartuotis ar stovėti, kai laivas i&scar...
-
Vyriausybė – už galimybę LB ir finansų įstaigoms taikiai susitarti dar prieš teismą1
Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų finansų sektoriaus rinkos dalyviams ir Lietuvos bankui (LB) sudaryti administracinį susitarimą dar prieš teisminį ginčą. ...
-
Seime – siūlymai vėl liberalizuoti būsto įsigijimo regionuose tvarką
Seime likus paskutiniam balsavimui dėl subsidijų įsigyti būstą regionuose norinčioms jaunoms šeimoms skyrimo tvarkos sugriežtinimo, keturi konservatoriai siūlo ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nusta...
-
Žiniasklaida: Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija – stambi I. Vėgėlės šeimos verslo tiekėja14
Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija „Gree“ – stambi kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojamos grupės „Vilpra“ tiekėja, rodo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneri...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą kasmet tikrinti dirbančių su vaikais teistumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas. ...
-
Lietuvių kalbos dirbtinio intelekto sprendimų kūrimui – per 12 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė daugiau nei 12 mln. eurų lietuvių kalbos dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrimui. ...
-
K. Navickas: ES ūkininkai turi ne konkuruoti, o bendradarbiauti
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žemės ūkio sektorius užaugo 3,8 proc., tačiau darbuotojų užimtumas kaime nukrito 67 proc. Tai, anot K. Navicko, yra natūralus procesas didėjant tvari...
-
A. Bilotaitė: įsigaliojus SDK, automobilių prekiautojai sumokėjo dukart daugiau mokesčių
Automobilių prekiautojai pernai valstybei sumokėjo beveik 500 mln. eurų mokesčių – dukart daugiau nei prieš įsigaliojant Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemai ir reikalavimui kiekvienai transporto priemonei turėti unikalų sav...
-
Seime stringa siekis leisti VMI nurašyti lėšas nuo skolininkų sąskaitų
Seimo opozicija stabdo valdančiųjų norą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) automatiškai nurašyti nuo skolininkų – gyventojų ir verslo – sąskaitų jose esančias lėšas ir jomis padengti laiku nesumokėtus ...