„Stebina infliacijos nebuvimas. Nepaisant spartaus ekonomikos augimo, atsigaunančios vidaus paklausos, mes nematome jokio kainų spaudimo. Paprastai rudens mėnesiais dėl sezoninių veiksnių pabrangsta kai kurios prekės ir paslaugos, bet štai mes matome – šiuo metu prekės yra 2 proc. pigesnės nei buvo prieš metus ir per mėnesį beveik visiškai nepabrango“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, mažą infliaciją lėmė pigios žaliavos ir atpigusi nafta. „Tam yra kelios priežastys – tai, visų pirma, palankios tendencijos žaliavų rinkose, kurios mažina maisto prekių kainas, taip pat dėl atpigusios naftos pastarąjį mėnesį buvo pigesni ir degalai. Tačiau taip pat yra ir vidinių veiksnių – dėl didelių Lietuvos investicijų į atsinaujinančią energetiką šiemet mažesnės elektros kainos, nei buvo prieš metus, kai kuriais laikotarpiais mažesnės nei kaimyninėse valstybėse“, – aiškino N. Mačiulis.

Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, kitąmet infliacija augs sparčiau, nes įsigalios didesni akcizai kurui, alkoholiui ir tabakui, bus įvesta CO2 dedamoji degalams.

Jos teigimu, spartesnį kainų augimą taip pat lems atlyginimų augimas ir atsigaunantis vartojimas, o labiau nei prekės brangs paslaugos. „Įtaką infliacijai turėtų daryti ir atsigaunančio vartojimo spaudimas, paklausos spaudimas. Paslaugos, natūralu, išliks infliacijos variklis, kuris yra chroniškai stebimas, nuolatinis. Tai apsprendžia sparčiai kylančių atlyginimų dedamoji“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Kitąmet, akivaizdu, kad ji taip pat bus itin ryški dėl aukštos minimalios algos, dėl viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo. Šitie veiksniai veikia ir privataus sektoriaus atlyginimų tendencijas. Tai, matyt, pasireikš apie kitų metų kovą–balandį“, – pridūrė analitikė.

Ji pabrėžė, kad įprastai didelę įtaką infliacijai turinčios naftos kainos laikosi stabiliai, nepaisant geopolitinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, o į juos įsitraukusios arba regione esančios šalys yra pagrindiniai energetikos nešėjų gavybos taškai. „Čia jokių netikėtumų, tikimės, šiais metais taip pat nebus“, – sakė Šiaulių banko ekonomistė.

N. Mačiulis pabrėžė, kad toks ilgas laikotarpis, kai prekės nebrangsta, yra itin retas, tačiau tai labai didelės infliacijos 2022 m. padarinys, kai kainos, ir ypač prekių, kai kuriais atvejais pakilo į nepagrįstą lygį. „Dabar matome ilgą kainų korekciją, kuri, aišku, yra labai didelis teigiamas impulsas gyventojų finansams“, – aiškino N. Mačiulis.

Ekonomistas pridūrė, kad padėtis Lietuvoje yra išskirtinai gera gyventojams, mat augo ir vidutinis darbo užmokestis, ir vidutinė senatvės pensija.