Stringant neteisėtai įgyto turto konfiskavimo byloms, teisininkai siūlo taikyti naujus mechanizmus, kurie leistų paimti turtą civilinėmis priemonėmis, neįrodžius kaltės dėl nusikaltimo baudžiamojoje byloje.

2010-aisiais Lietuvos Baudžiamajame kodekse prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva įteisinus išplėstinio turto konfiskavimo galimybes ir numačius atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, teismus pasiekė tik keliolika bylų, pusė jų baigėsi išteisinimu, kitos apskųstos, viena byla jau baigėsi išteisinimu Aukščiausiajame Teisme.

Tokius duomenis ketvirtadienį žurnalistams pateikė Vilniaus universiteto ir Lietuvos teisės instituto mokslininkai.

Pristatę studiją „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai”, teisės ekspertai pasiūlė imtis modernesnių mechanizmų, pavyzdžiui, vadinamosios civilinės konfiskacijos. Taip, pasak teisininkų, būtų keliamos ne baudžiamosios, kaip yra dabar, o civilinės bylos, kada norint paimti turtą nėra būtina įrodyti asmens kaltės dėl konkretaus nusikaltimo, taip pat nereikėtų įrodinėti nusikaltimo ryšio su turtu, kurio asmuo negali pagrįsti legaliomis pajamomis.

Pasak vieno iš studijos bendraautorių, dr. Rimanto Simaičio, turto konfiskavimas civilinėse bylose sparčiai populiarėja Europos Sąjungos šalyse, nes leidžia procesus baigti greičiau ir sėkmingiau.

„Taip pat natūralu, kad teisėjai, kurie nagrinėtų bylas, kuriose pagrindinis akcentas – turtiniai padariniai, o ne asmens nuteisimas, daugiau dėmesio galėtų skirti turtinių padarinių analizei. Jei įrodinėjimo kartelė nėra itin žema, t.y. nėra taip, kad valstybei nereikia įrodyti nieko, o viską įrodyti reikia tik asmenims, iš kurių norima paimti turtą, Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad mechanizmai yra tinkami”, - sakė R.Simaitis.

Jo kolega, atlikto tyrimo vadovas dr. Skirmantas Bikelis tvirtino, kad civilinės konfiskacijos atveju nekalbama apie asmens nuteisimą dėl kyšininkavimo, kai asmuo dažnai nepagaunamas už rankos. Dėmesys būtų kreipiamas tik į turtą.

„Kitaip tariant, jei būtų duomenys, jei jis prekiavo narkotikais, cigaretėmis, jis turėtų nepaaiškinto turto, jei nekyla abejonių, būtų galima civiliniame procese konfiskuoti tą turtą“, - sakė jis.

Jis pripažino, kad 2010 metų pabaigoje Lietuvoje įsigaliojusi išplėstinio turto konfiskavimo norma (kai galima konfiskuoti ir kitiems perleistą turtą, įrodžius, kad jis prieš tai buvo įgytas iš nusikalstamos veiklos) nekelia didesnių problemų dėl žmogaus teisių. Tačiau įteisinta atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą esą „kelia labai labai didelių abejonių dėl atitikimo žmogaus teisių normoms ir konstituciniams principams.“

„Žmogus, norėdamas nebūti nuteistas, turi pats įrodyti, kad jo turtas įgytas teisėtai. O tai – prieštaravimas nekaltumo prezumpcijai. Kitas dalykas, kelia abejonių ir konfiskavimas, nes konfiskuojamas ne nusikalstamu būdu įgytas turtas, bet turtas, kurio kilmės asmuo negali paaiškinti. Tai gali būti ir iš administracinių pažeidimų sukauptas turtas, ir teisėtomis pajamomis įsigytas, tik nedeklaruotas“, - paaiškino jis.

Kaip tvirtino S.Bikelis, su Konstitucija galbūt prasilenkianti norma – baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą - buvo numatyta tarp Generalinės prokuratūros iškeltų prioritetų, o prokuratūros stengėsi normą taikyti. Prokurorams šis būdas, nors dažnai ir pažeidžiantis žmogaus teises – kur kas paprastesnis, nei išplėstinio turto konfiskavimo, nes visa įrodinėjimo našta, ar turtas įgytas legaliai, gula ant kaltinamojo. Tad išplėstinis turto konfiskavimas buvo pamirštas.

Būtent dėl tokių netobulų teisinių mechanizmų, anot jo, turto konfiskavimo atvejus galima suskaičiuoti ant pirštų: maža to, šiuo metu viena byla Aukščiausiame Teisme jau baigėsi išteisinimu, o balandžio 11 dieną Aukščiausiasis Teismas skelbs savo išvadas dar vienoje byloje. Būtent todėl, teisininkų nuomone, vertėtų svarstyti civilinės konfiskacijos galimybes.

Pasak studijos autorių, visuotinis turto deklaravimas padėtų išaiškinti nusikalstamu būdu įgytą turtą, tačiau duomenų tikrinimas pareikalautų milžiniškų administracinių išteklių, o civilinė konfiskacija nebūtinai būtų taikoma kriminaliniams nusikaltėliams.

„Reikėtų elgtis atsargiai, nes tai - mechanizmas, atveriantis vartus persekioti daugybę asmenų - ir gėlių pardavėją, ir tą, kuris neišsiėmė patento, ir dirbantį emigracijoje. Reikia aiškiai apsibrėžti ribas, kad tyrimai būtų nukreipti į organizuotą nusikalstamumą, galbūt valstybės tarnautojus“, - akcentavo S.Bikelis.