„Tiek žemės ūkis, tiek kertinės pamatinės pramonės šakos, tiek statybos, tiek transporto sektorius turės pažvelgti į savo veiklą iš kito kampo, iš kito rakurso, įvertinti galimybes naudoti alternatyvas ir turės ieškoti inovatyvių sprendimų, investuoti į juos ir taip pakeisti savo gamybos pridėtinės vertės grandines, kad sumažintų CO₂ emisijas. „Europa – neutralus žemynas“ reiškia tai, kad CO₂ emisijų apimtys, palyginti su 1990 m., 2050 m. turėtų būti 80 proc. mažesnės, tai yra labai ambicingas tikslas. Tai palies tikrai visus Lietuvos ekonomikos segmentus“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė I. Genytė-Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Visgi, pasak jos, Lietuvoje vykstantis spartesnis inovacijų panaudojimas gali sutapti su ES siekiu mažinti CO₂ emisijas.

„Kalbant apie iššūkį ekonomikos augimui, Lietuva kaip tik išgyvena savitą vidinį perėjimą iš žemos pridėtinės vertės ekonomikos į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiosios. Galbūt tai iš dalies yra suderinama – tas persiorientavimas (...) į aukštesnę pridėtinę vertę labiau, į paslaugų teikimą ir tą paslaugų teikimą natūraliai panaudojant inovacijas gali iš dalies sutapti su tuo tikslu naudoti klimato kaitai palankias technologijas“, – sakė LLRI ekspertė.

Tikslui iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos pritarė visos ES šalys, išskyrus Lenkiją.