Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė sako, kad šis VERT sprendimas yra svarbus ir dėl indėlio stiprinant žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje, ir finansiškai labiau motyvuos į tai įsitraukti gyventojus.

„Elektros energiją gaminantys buitiniai vartotojai nuo 2022 metų už pasaugotą elektros energiją, priklausomai nuo mokėjimo plano, mokės net 14-21 proc. mažiau. Jei vidutinis saulės elektrinės savininkas Lietuvoje suvartoja apie 8 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus ir atsiskaitoma už atgautos elektros energijos kilovatvalandę, tuomet tokio vartotojo sąskaita per mėnesį sumažėtų maždaug keturiais eurais, o per metus – apie 50 eurų“, – sako ji.

Elektros energiją gaminantys buitiniai vartotojai nuo 2022 metų už pasaugotą elektros energiją, priklausomai nuo mokėjimo plano, mokės net 14-21 proc. mažiau.

Tokie atsinaujinantys energetikos gamybos šaltiniai, kaip saulė ar vėjas, pasižymi savo specifika, kuomet elektros gamyba intensyviausia esant palankioms oro sąlygoms: pakankamai saulės apšvitai, ganėtinai stipriam vėjui. Piko metu pasigaminto elektros kiekio vartotojas pats iš karto nesunaudoja, todėl ji patenka į skirstomuosius tinklus, iš kurių vėliau yra „pasiimama“.

Elektros skirstomųjų tinklų (ESO) duomenimis, šiemet gruodžio pradžioje Lietuvoje gaminančių vartotojų (be nutolusių) skaičius šiek kiek viršijo 14 tūkst., o nutolusių gaminančių vartotojų buvo apie 4,4 tūkst., o iš viso 18,4 tūkst.

Gaminančių vartotojų skaičius šalyje nuolat auga. 2020 metais gaminančių vartotojų skaičius vos viršijo 8,6 tūkst., o nutolusių gaminančių vartotojų tebuvo 1,5 tūkst., iš viso – 10,1 tūkst.

„Nėra abejonių, kad gaminančių vartotojų skaičius sparčiai augs ir toliau. COVID-19 pandemijos sukaustyti 2020-ieji, kai dėl visuotinių užsidarymų ir tvyrančios nežinios, tikėkimės, buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai nebuvo išnaudota visa numatyta parama saulės elektrinėms įsirengti. Pačių vartotojų pasigaminamos žaliosios elektros populiarumo augimas išlieka tvarus. Juo labiau kad šiuo metu tai yra vienas realiausių įrankių valdyti savo išlaidas elektrai“, – pažymi D. Navarskaitė.

Mažėjant elektros energijos saugojimo mokesčiui – trumpėja ir saulės elektrinės bei saulės parko atsiperkamumo laikas. Pasinaudojus valstybės parama, saulės elektrinė dabar atsipirktų per trejus metus, o investicija į saulės parko dalį – apytiksliai per ketverius metus.

Anot „Elektrum Lietuva“ atstovės, atsižvelgiant ir į rekordinių didmeninių elektros kainų kontekstą, tai yra išties labai trumpas investicijų atsipirkimo laikas.

„Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, spalį 14 proc. respondentų teigė, kad jų išlaidos už elektrą išaugo daugiau nei 20 proc., 41 proc. fiksavo iki 20 proc. siekiantį augimą. Analogiškos 2020 m. spalį atliktos apklausos rezultatai buvo kiek kitokie. Tuomet apie išaugusias namų ūkio išlaidas elektrai pasisakė dvigubai mažiau žmonių – 24 proc. Didesnį nei 20 proc. kainų augimą pastebėjo vos 4 proc., iki 20 proc. – penktadalis apklaustųjų.

Vidutinė šių metų lapkričio kaina siekia 127,82 Eur/MWh, o pernai lapkritį ji buvo triskart mažesnė – 41,19 euro/MWh. Gruodžio 7 d. valandinė elektros kaina Lietuvoje tapo visų laikų rekordu, sukilusi net iki 1000 eurų/MWh.