Elektroninės cigaretės su kvapais ir skoniais uždraustos. Kas toliau?

Leido tik tabaką

Prieš mėnesį įsigaliojus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (TKĮ) pataisoms, Lietuvoje draudžiama prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis su skysčiu, kuriame yra aromatų ar skonių suteikiančių priedų. Uždraustos elektroninės cigaretės su konditerijos gaminių, saldainių, kramtomosios gumos, gaiviųjų gėrimų ir kitų kvapų ir skonių (išskyrus tabako) skysčiu.

Šio įstatymo pataisų projektą parengė Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas. „Akivaizdu, kad susidūrėme su didžiulio masto problema – nepilnamečiams patraukliomis ir gana lengvai prieinamomis elektroninėmis cigaretėmis“, – pristatydamas pataisų projektą žiniasklaidai komentavo M.Majauskas.

Kvapiosios medžiagos reikšmingai prisideda prie elektroninių cigarečių vartojimo patrauklumo ir sprendimo pradėti jas vartoti.

Rengdamas pataisų projektą, Seimo narys rėmėsi 2018 m. Lietuvoje atliktu Mokinių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimu (HBSC). Tai paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva skirtingose šalyse atliekamas pagal bendrą tarptautinį tyrimo protokolą. 2018 m. Lietuvoje atliktas HBSC tyrimas, kuriame dalyvavo per 4 tūkst. moksleivių, patvirtino tokių cigarečių populiarumą tarp nepilnamečių. Tyrimo duomenimis, elektronines cigaretes 2018 m. rūkė 38,5 proc. penktų, septintų ir devintų klasių mokinių, 2014 m. šis skaičius siekė

24 proc. Tyrimo metu elektronines cigaretes per pastarąsias 30 dienų nurodė rūkę 17,9 proc. tyrimo dalyvių (5 proc. penktokų, 18 proc. septintokų, 31 proc. devintokų).

Ypatinga žala jaunimui

Sveikatos politiką Lietuvoje įgyvendinanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prekybos elektroninėmis cigaretėmis su kvapais ir skoniais draudimą vertina palankiai. Ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiojo specialisto Julijano Gališanskio teigimu, įstatymo pataisomis „siekiama mažinti elektroninių cigarečių patrauklumą ir paklausą (ypač jauniems asmenims, kuriems aromatizuoti produktai itin patrauklūs), kas yra itin aktualu pasireiškus elektroninių cigarečių vartojimo didėjimo (ypač tarp jaunų asmenų) Lietuvoje tendencijai“.

Jis priminė mokslinius įrodymus, kad kvapai ir skoniai didina elektroninių cigarečių patrauklumą ir skatina jas vartoti.

„Europos Komisijos (EK) prašymu Sveikatos, aplinkos ir naujai atsirandančių rizikų mokslinis komitetas (SCHEER) 2021 m. pateikė mokslinę nuomonę dėl elektroninių cigarečių: „SCHEER daro išvadą, kad yra vidutinio stiprumo įrodymų, jog elektroninių cigarečių vartojimas yra vienas iš veiksnių, skatinančių jaunimą pradėti rūkyti. Yra stiprių įrodymų, kad elektroniniuose skysčiuose esantis nikotinas yra susijęs su priklausomybės vystymusi ir kad kvapiosios medžiagos reikšmingai prisideda prie elektroninių cigarečių vartojimo patrauklumo ir sprendimo pradėti jas vartoti“, – SCHEER citavo ministerijos atstovas.

2021 m. EK ataskaitoje dėl Tabako produktų direktyvos taikymo taip pat minima elektroninių cigarečių su kvapais ir skoniais žala: „Yra neginčijamų įrodymų, kad elektroninių cigarečių kvapiosios medžiagos yra patrauklios jaunimui ir suaugusiesiems. Šios kvapiosios medžiagos turi didelę įtaką jaunimui, nes slopina žalingo poveikio suvokimą ir stiprina norą išmėginti tokius gaminius. Vis daugiau valstybių narių uždraudžia elektroninėms cigaretėms skirtas kvapiąsias medžiagas.“

Kvapai, skoniai gali maskuoti nikotino sukeliamą gleivinę erzinantį poveikį, kai kurie gali padidinti aerozolių toksiškumą.

Ministerija primena, kad neigiamą elektroninių cigarečių kvapų ir skonių poveikį nurodo ir PSO. Organizacijos 2021 m. ataskaitoje teigiama: „Kvapai, skoniai gali maskuoti nikotino sukeliamą gleivinę erzinantį poveikį, kai kurie elektroninių cigarečių kvapai, skoniai gali padidinti aerozolių toksiškumą. Kvapai, skoniai skatina išbandyti gaminį, gerina skonines savybes, padaro gaminį patrauklų vartoti ir taip prisideda prie priklausomybės didinimo. Kvapai, skoniai didina gaminio patrauklumą, skatina pradėti ir tęsti jį vartoti.“

SAM žiniomis, sprendimus dėl elektroninių cigarečių su įvairiais kvapais ir skoniais draudimo yra priėmusios šios ES šalys: Suomija, Danija, Estija, Nyderlandai, Vengrija.

JAV diskutuojama dėl aromatizuotų nikotino skysčių uždraudimo federaliniu lygiu.

Garina ir narkotikus

Vis dėlto elektroninės cigaretės pavojingiausios ne dėl kvapų ir skonių. Kaip yra skelbęs Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC), viena priežasčių, kodėl jos pavojingos, – rūkant elektronines cigaretes, skirtingai, nei įprastas, dažnai taip ir lieka neaišku, kokios medžiagos jose naudojamos ir kiek jų garinant buvo suvartota. RPLC įspėjo: jei, gaminant elektronines cigaretes, naudojamas nikotino užpildas, garinant tokią cigaretę gaunama nikotino dozė gali būti net kelis kartus didesnė nei surūkius tradicinę cigaretę.

„Elektroninės cigaretės pavojingos ir dėl į garinimo skystį pilamų ar lašinamų sintetinių narkotinių medžiagų – jos tampa puikia priemone vartoti sintetinį kanabinoidą. Kalbu apie atvejus, kai į įprastą elektroninės cigaretės skystį arba vietoj jo pilama sintetinio narkotiko. Sintetiniai kanabinoidai, pilami ar lašinami į elektroninių cigarečių užpildus, ne tik sukelia apsinuodijimą, fizinės ir psichinės sveikatos problemų ir ligų, bet ir yra sukėlę mirčių“, – interviu „Kauno dienai“ yra sakiusi medicinos psichologė Aina Adomaitytė.

Gali panaikinti licenciją

Institucijų, kontroliuojančių prekybą elektroninėmis cigaretėmis, atstovai pripažįsta, kad kol kas nesiseka visiškai kontroliuoti prekybos elektroninėmis cigaretėmis su skoniais ir kvapais. Prekybininkai imasi visokių triukų: keičia etiketes ir pan. Be to, kontroliuoti prekybą internetu apskritai yra daug sunkiau nei tradicinę.

Elektroninių cigarečių rinkos priežiūrą Lietuvoje atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Milda Deimantė informavo, kad už TKĮ pažeidimus juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 500 iki 1 000 eurų bauda. Už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gresia bauda nuo 1 000 iki 2 000 tūkst. eurų. Kaip poveikio priemonę VVTAT įvardija ir tai, kad apie pažeidimus padariusius asmenis skelbiama viešai VVTAT interneto svetainėje, socialinių tinklų paskyrose.

Alternatyva: manoma, kad dalis elektroninių cigarečių vartotojų pasirinks kaitinamojo tabako produktus. / „Scanpix“ nuotr.

„Taip pat už nustatytų reikalavimų pažeidimus juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas, turintis licenciją verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir (ar) mažmenine prekyba jais, gali būti įspėjamas apie atitinkamos licencijos sustabdymą, o per licenciją išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalinus nurodytų pažeidimų ir apie jų pašalinimą nepranešus licenciją išdavusiai institucijai, atitinkama licencija gali būti panaikinama“, – informavo M.Deimantė.

Kita priemonė, kurios ėmėsi VVTAT, siekdama sutramdyti pažeidėjus, – neplaniniai patikrinimai.

„Šiuo metu VVTAT atlieka elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių (indų, kuriuose yra skysčio, naudojamo elektroninėms cigaretėms pripildyti) neplaninius patikrinimus visuose Lietuvos regionuose, kurių tikslas – nustatyti, kaip minėti gaminiai atitinka TKĮ reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą dėl kvapų draudimo. Tolesniems tyrimams atrinkti 28 bandiniai“, – teigė V.Deimantė.

Renkasi kitus produktus

Nors, įsigaliojus draudimui, elektroninės cigaretės su kvapais ir skoniais nuo Lietuvos prekystalių ir iš prekybos internetu visiškai neišnyko, institucijų, prižiūrinčių šią prekybą, atstovai viliasi: laikui bėgant, taikomos priemonės pasiteisins ir šios cigaretės bus pamirštos, panašiai kaip mėtinės ir mentolio skonio cigaretės. Jomis Lietuvoje ir visoje ES buvo uždrausta prekiauti prieš dvejus metus – nuo

2020 m. birželio. Nelegalios nuo tada tapo bet kokios mentolio kvapo cigaretės. Įvedant šiuos draudimus tvirtinta, kad mentolis užgožia tabako skonį ir taip skatina vartoti tabaką. Skaičiuota, kad tuo metu mentolinės cigaretės sudarė daugiau nei 3 proc. rinkos dalies. Nors, įvedus šį draudimą, iš pradžių taip pat būta prekybos tokiomis cigaretėmis pažeidimų, vėliau šių cigarečių mėgėjai perėjo prie kitų produktų ir, tikėtina, baigia užmiršti mentolinių cigarečių kvapą ir skonį.

Ką pasirinko šių cigarečių ir ką pasirinks elektroninių cigarečių su skoniais mėgėjai? Kai kam galbūt iš viso pavyko atsikratyti šios priklausomybės. Tačiau, kaip rodo įrašai socialiniuose tinkluose, ne vienas elektroninių cigarečių su skoniais garintojas po šių draudimų perėjo prie kaitinamojo tabako produktų, dažnai minimų kaip sveikesnė  tradicinių cigarečių alternatyva.

Kai tik atsirado tabako kaitinimo įrenginių, tokių kaip „Iqos“, leidimus išduodanti JAV Maisto ir vaistų administracija šį naują produktą dvejus metus tyrė. Buvo nustatyta, kad, palyginti su įprastomis cigaretėmis, kaitinant tabaką išsiskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, dervų, sukeliančių vėžį ir kitas ligas, kaitinant tabaką susidaro 90–95 proc. mažiau, nei rūkant įprastas cigaretes. Todėl JAV buvo nuspręsta, kad prekyba šiais gaminiais prisidėtų prie visuomenės sveikatos išsaugojimo ir šiais gaminiais prekiauti leista.

Lietuvoje keletą metų prekiauta tik kaitinamojo tabako gaminiais su „Iqos“ prekės ženklu. Šiemet šalies rinkoje pasirodė ir „Glo“ prekės ženklo kaitinamojo tabako gaminių. Tai rinkoje sukėlė sujudimą. „Glo“ į ją įžengė truputį su kitokiais techniniais sprendimais ir kainodara.