„715 mln. eurų abiem pusmečiams“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba suskaičiavo, kad vien pirmam pusmečiui reikės panašios sumos.

„Mes suskaičiavome bendrą sumą, kuri buvo įvardinta, 617 mln. eurų“, – teigė VERT vadovas Renatas Pocius.

Finansų ministrė sako, kad viskas žinoma, kontroliuojama ir pinigų kitais metais kompensacijoms bus skolinamasi tiek, kiek ir planuota. Jei reikės, papildomai bus pasiskolinta dar šiemet.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tos lėšos yra numatytos skolinimosi limite. Tą teisę Vyriausybė turi“, – aiškino G. Skaistė.

Anot ministrės, šiemet bus kompensuotos sąnaudos, kurias patyrė elektros skirstytojai.

Tikėkimės, Kinija staiga nepradės keisti savo politikos dėl COVID-19 ir nepradės naudoti labai daug dujų, kad ekonomika atsigautų.

„Tas sąnaudas, kurios susiformavo dėl technologinių priežasčių 2022 metais, bus galima kompensuoti 2022 metais. Tie įsipareigojimai nepersikels į didesnes kainas vartotojams“, – ramino G. Skaistė.

Ministrės minimos technologinės priežastys, pasak reguliuotojų, yra natūralūs elektros tinklų nuostoliai. Pasirodo, kad šiais metais elektros tinkluose, dar nepasiekus vartotojų namų, išdegė elektros už 146 mln. eurų.

„Techniniai nuostoliai, kurie patirti transportuojant elektros energiją skirstomaisiais tinklais. Netektys, kitaip sakant“, – sakė R. Pocius.

Dėl kompensacijų gyventojams, anot ministrės, niekas nesikeičia. Pirmą pusmetį fiksuota visuomeninė kaina – 28 ct už kilovatvalandę. Didesnė kaina bus kompensuojama, bet ne daugiau nei 56,5 ct už kilovatvalandę.

„Tai jeigu kaina didesnė už 56,5 ct, tai ta dalimi, kiek viršija kaina, vartotojas galutinį tarifą mokės vienu centu brangiau“, – aiškino R. Pocius.

56 centai dėl to, kad būtent tokią elektros kainą tam pusmečiui prognozuoja elektros reguliuotojai. Ne visi sutinka.

„Tai, ką rodo ateities sandoriai kitiems metams, mažėja nuo rugpjūčio pabaigos iki pat prieš porą savaičių. Dabar gal jau truputį kyla vos vos. Bet bendra tendencija išlieka mažėjimo“, – dėstė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Yra sakančių, kad lieka nemaža tikimybė, jog elektra bus pigesnė, nei planuoja Vyriausybė.

„Tai, ką prognozuoja Vyriausybė ir ką prognozuoja VERT, tai tokia atsargioji pusė. Tikiuosi, kad kainos galėtų būti ir mažesnės“, – tikino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Lietuva pati elektros pasigamina mažiausiai Europoje, todėl elektros kaina priklausys nuo to, ko Lietuva pakeisti negali. Pirmiausia – gamtos. Jei žiema nebus speiguota, o dabar tai prognozuojama, tai Europa gali išsiversti su dujų atsargomis ir mažės spaudimas energetikai.

Lietuva didelę dalį elektros perka iš Skandinavijos, todėl kiek mokėsime už elektrą priklausys ir nuo to, kokie vėjai pūs Skandinavijoje, ar daug bus lietaus norvegų ir švedų hidroelektrinėms.

„Tikėkimės, kad labai poreikiai neišaugs Rytuose. Tikėkimės, Kinija staiga nepradės keisti savo politikos dėl COVID-19 ir nepradės naudoti labai daug dujų, kad ekonomika atsigautų“, – spėliojo V. Jankauskas.

Aiškėja ir dujų kainos kitam pusmečiui. Gaminantiems maistą dujų kubas kainuos 1,40 euro, tai 40 proc. brangiau nei dabar. Dujos namams šildyti brangs 20 proc., o ne 40 proc., kaip prognozuota iki šiol, iki 92 ct už kubą.

Dujomis gaminančių maistą mažėja, jie išdegina dešimtimis kartų mažiau dujų nei šildantys namus, todėl ir mokesčiai už vamzdynų priežiūrą didesni.

„Paskirstymo kaina pirmai grupei didėja daugiau, o kitoms, kurios naudoja infrastruktūrą, išnaudoja infrastruktūrą efektyviau“, – tvirtino R. Pocius.

Galutiniai tarifai kitam pusmečiui paaiškės gruodžio viduryje.