Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai Vilniuje tarėsi, kaip skatinti šeimos ūkius. Pastebima, kad augant gamybos našumui ir didėjant konkurencijai žemės ūkio bei maisto sektoriuje per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos ūkių mažėjo. Diskusijoje akcentuota, kad šeimos ūkiai ne tik aprūpina maistu, bet ir palaiko kaimo vietovių gyvybingumą.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 100 tūkst. šeimos ūkių, iš jų beveik trečdalis – smulkiųjų ūkių, turinčių iki 10 hektarų žemės. Daugelio jų savininkai – jauni žmonės.

Viename iš perspektyvių šeimos ūkių Kėdainių rajone pirmadienį apsilankę žemės ūkio ministrai pamatė, kaip ekologiškai auginami galvijai ir kiaulės. Ūkis tiekia itin geros kokybės mėsą, kitus produktus. Būtent tam, kad išlaikytų kokybę, ūkio šeimininkas Feliksas Vaitelis daugiau jo plėsti neplanuoja.

Specialistai pastebi, kad šeimos ūkiai, ypač smulkieji, suteikia kaimui gyvybingumo – darbo turi ir moterys bei jaunimas.

Tačiau didėjant konkurencijai žemės ūkio bei maisto sektoriuje per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos ūkių mažėjo. Lietuvos šeimos ūkiai skundžiasi, kad iki šiol sunku pasinaudoti ES parama. Esą bankai nenori duoti kreditų, kyla kitų finansinių problemų.

Šiandien Lietuvai pasiūlius, ES ministrai tarėsi, kaip skatinti šeimos ūkius. Akcentuota būtinybė sudaryti palankesnes sąlygas gauti paramą tokiems ūkiams kooperuojantis.

„Dirbant pavieniui sunku gauti paramos, sunku ją tinkamai panaudoti. Mes su kolegomis ministrais diskutuojame, kad turi būti sudarytos sąlygos paskatinti kooperaciją – per įvairias paramos rūšis (...), ir sudaryti sąlygas, kad jie galėtų pasinaudoti parama lygiai taip pat kaip ir stambesnieji ūkiai“, – sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

ES komisaras akcentavo ir svarbiausią šių dienų darbą – per rugsėjį Europos Parlamentui, Komisijai ir Tarybai reikia galutinai susitarti dėl Žemės ūkio bendrosios politikos nauju finansiniu laikotarpiu. Iš principo birželį sutarta, kad ES biudžetas bus mažesnis, taip pat mažiau pinigų gaus ir žemės ūkis.

„Susitarimą dėl ilgalaikės perspektyvos turime, per rugsėjį privalome išsiaiškinti dėl kai kurių teisinių aspektų, kad 2014 metais išmokėtume išmokas ūkininkams“, – teigė ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dacianas Ciolosas.

Mūsų šalis ir toliau liks tarp gaunančiųjų mažiausias tiesiogines išmokas. O ES vidurkį – beveik 700 litų už hektarą – turėtų pasiekti iki 2020-ųjų.