Neaktyvūs ūkininkai, kurie realiai nevykdo jokios veiklos, nebegalės pretenduoti į ES paramą. Tiesa, kaip užtikrinti, kad tokie ūkiai negautų išmokų, kiekviena valstybė spręs atskirai.

Mokės tik dirbantiems

Lietuvos žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna teigia, kad nuo kitų metų prasidėsiančios bendrosios ES žemės ūkio politikos reformos reikalavimas tiesiogines išmokas skirti tik aktyviems ūkininkams užkirs kelią lėšas gauti tokiems, kurie nori tik išmokų, bet dirbti žemės visai neketina.

"Bendrosios žemės ūkio politikos reforma numato, kad tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. Tai didelis pasiekimas, leisiantis iš tiesioginių išmokų sistemos eliminuoti vadinamuosius sofos ūkininkus, nukreipiant tiesioginę paramą tik tiems, kurie žemės ūkio plotus naudoja gamybai ir palaiko jų gerą ūkinę bei aplinkosauginę būklę", – ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime Vilniuje vakar teigė V.Jukna.

Kiek piktnaudžiautojų – neaišku

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Czesławas Adamas Siekierskis posėdyje taip pat pabrėžė, kad į ES lėšas galės pretenduoti tik realiai žemę dirbantys ūkininkai, bet ES valstybės pačios galės nustatyti aktyvaus ūkininko požymius.

"Ateityje išmokos bus skiriamos tik aktyviems ūkininkams. Tačiau numatyta siekti tam tikro lankstumo ES valstybėse narėse, tai reiškia, kad valstybės narės galės savo nuožiūra apibrėžti, kas yra tas aktyvus ūkininkas", – dėstė europarlamentaras.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad tokių nedirbančių žemdirbių, kurie paramą gauna ir už dirvonuojančius laukus, Lietuvoje yra, tačiau kiek, sunku pasakyti.

"Bendraujant su žemdirbiais iš visos Lietuvos tenka girdėti istorijų, kad štai viename ar kitame rajone yra ūkininkas, kuris nieko nedirba, bet paramą gauna. Tačiau tikrai negaliu pasakyti bent kiek konkretesnio tokių ūkių skaičiaus", – sakė J.Talmantas.

Pašnekovas tikino, kad bent jau tarp Lietuvos ūkininkų sąjungos narių tokių ūkininkų, kurie piktnaudžiauja galimybėmis gauti ES paramą, tikrai nėra.

Verčia nauji iššūkiai

Žemės ūkio ministro V.Juknos teigimu, numatomi bendrosios žemės ūkio politikos pokyčiai yra būtini, reaguojant į naujus iššūkius, atsiradusius ES žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Tačiau ministras pabrėžė, kad numatomas ūkininkavimo sąlygų suvienodinimas Lietuvos netenkina.

"Būdamas Lietuvos žemės ūkio ministras ir atstovaudamas visų Lietuvos ūkininkų interesams, šioje srityje aš negaliu būti visiškai patenkintas, nes, deja, pagal šių metų vasarį Europos Vadovų Taryboje suderėtus rezultatus Lietuva ir toliau liks tarp gaunančių mažiausias tiesiogines išmokas ES", – pareiškė V.Jukna.

Ministras teigė pripažįstąs, kad 2014–2020 m. tiesioginių išmokų schemoje numatoma daugiau reikalavimų negu dabar, tačiau jis pabrėžė, kad ūkininkams kylančius klausimus, susijusius su naujovėmis, padės spręsti stiprinama ūkių konsultavimo sistema.

Daugelis naujosios reformos nuostatų įsigalios iki 2018 m. – iki to laiko ES šalių ūkininkai galės susipažinti su naujovėmis.

"Toks sutarimas naudingas visoms valstybėms narėms, nes skiriama daugiau laiko tinkamai pasiruošti. Tačiau tos valstybės narės, kurios anksčiau išskirs tokias vietoves pagal naujus kriterijus, galės ir anksčiau pradėti mokėti išmokas pagal naująją schemą", – teigė V.Jukna.

Susirūpino jaunimu

ES nuo kitų metų pradėsianti veikti jaunųjų ūkininkų papildomo skatinimo tvarka leis jiems gauti didesnes išmokas. Taip sako Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas.

"Europos Parlamento nariai siekia sukurti papildomą paramos sistemą jauniesiems ūkininkams", – teigė Cz.A.Siekierskis Lietuvos Seime vykstančiame ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime.

Pasak Cz.A.Siekierskio, jaunieji ūkininkai galės gauti papildomai 25 proc. daugiau išmokų už žemę, kurios plotas būtų nuo 25 iki 90 ha.
Cz.A.Siekierskis pabrėžė, kad ES valstybės narės galės pačios nustatyti tokios išmokos aukščiausią ribą.

ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas taip pat įspėjo, kad iki 2 proc. šių išmokų iš savo nacionalinių biudžetų turėtų skirti pačios ES valstybės.
Šia priemone Lietuvoje ūkininkai galės pasinaudoti nuo 2015 m. – tikimasi, kad daugiau jaunų žmonių imsis ūkininkauti.

Kiek Lietuva iš valstybės biudžeto turės skirti jauniesiems ūkininkams remti, kol kas neaišku.