– Ką rodo Estijos patirtis, kalbant apie antrąją pensijų pakopą? Ten buvo galimybė atsiimti sukauptas lėšas. Kas daugiausiai pasinaudojo šia galimybe?

– Matome, kad praktiškai pusė žmonių atsiėmė savo lėšas. Iš jų apie pusė pinigus išleido vartojimui – nusipirko šaldytuvą, buitinės technikos, grąžino greituosius kreditus ir panašiai. Apie 20–30 proc. lėšas tiesiog padėjo į banko sąskaitą, ką daro ir lietuviai. Likusi dalis investavo ten, kur supranta.

– Kokią įtaką ši reforma turėjo Estijos gyventojams? Ar galima sakyti, kad dalis žmonių „pravalgė“ savo pensiją ir prarado galimybę senatvėje gyventi oriau?

– Taip, galima sakyti, kad didžioji dalis atsiėmusių lėšas iš tiesų „pravalgė“ savo pensiją. Pensijų sistema paremta ilgalaikiu kaupimu ir grąža per daugelį metų. Ji nėra skirta žmonėms, kurie jau šiandien yra 50–60 metų amžiaus, o tiems, kurie pradeda kaupti būdami 18 metų. Po 40–50 metų darbo stažo jie gali sukaupti apie šimtus tūkstančių eurų. Tie, kurie nekaupia, to neturės.

– Kokį poveikį Estijai, kaip valstybei, turėjo sprendimas leisti atsiimti pensijas?

– Reikėtų pasižiūrėti į antraštes – žurnalistai apie šią reformą rašė, kad „populistai leido atsiimti pensijas“. Žinoma, aš irgi norėčiau atsiimti savo „Sodros“ pensiją, bet visi suprantame, kad tai nebūtų protinga. Jei gyvenime man nepasisektų ir šiandien prireiktų pensijos lėšų, jų tiesiog neturėčiau. Tas pats galioja ir antrai pakopai. Svarbu suprasti, kad skirtingos pakopos viena kitai neprieštarauja – nereikia priešinti pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip vertinate dabartinę Lietuvos pensijų sistemą, kurioje kol kas nėra galimybės pasitraukti iš antrosios pakopos? Kol kas žmonės negali patys priimti sprendimo pasitraukti, tačiau valdžia gali keisti tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, neseniai buvo diskutuojama, kad galbūt valstybė nebeskirs papildomų įmokų į pensijų fondus. Ar būtų geriau turėti kažkokį tarpinį variantą, ar vis dėlto palikti, kaip yra?

– Visų pirma, turime Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris leidžia tam tikrais ypatingais atvejais pasitraukti iš antrosios pakopos, pavyzdžiui, kai žmogus serga kritine liga arba kai tiesiog nebėra prasmės kaupti dėl tam tikros nelaimės. Šį sprendimą turime įgyvendinti. Apskritai Lietuvoje galioja vienas griežčiausių reglamentų – pasitraukti beveik neįmanoma. Manau, kad šiek tiek atlaisvinti sistemą būtų galima, tačiau tai neturėtų tapti visuotiniu reiškiniu, kuris leistų visiems tiesiog lengvai pasitraukti.

– Kalbant apie kaupimą antrojoje pakopoje, gyventojai nelabai turi galimybės patys reguliuoti, kur yra investuojami jų pinigai ar kokius investavimo instrumentus rinktis. Ar tokia galimybė Lietuvoje galėtų pagerinti žmonių požiūrį į antrąją pakopą?

– Šiek tiek nesutiksiu su jumis. Iš tikrųjų kiekvienas dalyvis gali reguliuoti savo investicijas. Aš pats esu antrosios pakopos dalyvis ir galiu pasirinkti, kokią riziką prisiimti bei kurią valdymo įmonę rinktis. Tai galima padaryti internetu vos per kelias minutes. Tad svarbiausia yra domėtis, kur investuojami jūsų pinigai ir kiek jie uždirba. Raginu žmones daugiau domėtis savo investicijomis – aš pats uždirbu pakankamai gerai.

– Ką rodo tyrimai apie Lietuvos gyventojų požiūrį į antrosios pakopos pensijų kaupimą? Kiek žmonių norėtų atsiimti sukauptas lėšas?

– Matome, kad yra sukeltas lūkestis, jog žmonės galėtų atsiimti pinigus, ir tokių norinčiųjų gali būti net iki 50 proc. ar kai kuriais atvejais dar daugiau. Tai šiek tiek kelia nerimą, nes, greičiausiai, iki galo nebuvo išaiškinta, kas yra investicijos ir kokia jų nauda. Čia matau spragą, kurią būtina užpildyti. Ilguoju laikotarpiu investicijos duoda grąžą ir leidžia sukaupti realius pinigus. Jei pusė žmonių atsiimtų lėšas, turėtume rimtą problemą, nes daug gyventojų taptų priklausomi nuo valdžios sprendimų. O sulaukę pensijos vėl lauktų politikų pažadų, kada ir kiek jiems bus skirta.

– Kalbant apie jaunimą, kuris tik pradeda dirbti ir kaupti antroje pakopoje, kokios pensijos jie gali tikėtis? Ar jų senatvė bus finansiškai stabilesnė nei dabartinių senjorų, kurie nekaupia ir gyvena vien tik iš valstybinės pensijos?

– Paprastai sakoma taip: norint jaustis finansiškai komfortiškai išėjus į pensiją, pensijos išmokos turėtų sudaryti apie 70 proc. buvusio atlyginimo. Senatvėje poreikiai paprastai sumažėja, todėl tokio dydžio pajamų turėtų pakakti. Kalbant apie dabartinę antrosios pakopos sistemą, galima tikėtis, kad ji sudarys apie 15–20 proc. buvusių pajamų – su sąlyga, kad kalbame apie jaunus žmones, kurie tik dabar pradeda kaupti.

– Vadinasi, papildomai reikėtų taupyti ir investuoti savarankiškai, kad pasiektume tuos 70 proc.

– Apskritai rekomenduojama skirti apie 10 proc. savo pajamų ilgalaikiam kaupimui ir investicijoms. Tai universalus patarimas, tinkantis kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus – tiek darbo metais, tiek išėjus į pensiją. Svarbu investuoti į sritis, kurias suprantate. O jei dar nežinote, kur investuoti, pirmiausia verta investuoti į save – mokytis, gilinti žinias, kad ateityje galėtumėte priimti geresnius finansinius sprendimus.

– Jeigu atsirastų galimybė atsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pakopos, greičiausiai patarimas būtų jų neišleisti impulsyviai ir negalvoti tik apie trumpalaikę naudą.

– Tuo labiau, kai tai yra mažos sumos, tikrai to nerekomenduočiau.